Adsorbcija

Adsorbcija – tai procesas, kurio metu dujų ar skysčio molekulės pritraukiamos prie kietojo kūno paviršiaus ir ant jo išsilaiko. Molekulės gali būti sulaikomos adsorbento ir adsorbato molekulių traukos jėgomis arba fizikinėmis jėgomis, pavyzdžiui, Van der Valso jėgomis.

Adsorbcija yra paviršinis reiškinys, o traukos jėgų stiprumas priklauso nuo adsorbento ir adsorbato prigimties. Procesas yra grįžtamas, o molekulės gali būti atpalaiduojamos nuo paviršiaus kaitinant arba keičiant slėgį.

Adsorbcija naudojama įvairiuose pramoniniuose procesuose, įskaitant dujų ir skysčių valymą, mišinių atskyrimą ir aktyvuotos anglies gamybą.

Kokia yra adsorbcijos priežastis?

Adsorbcija – tai reiškinys, kai dujų ar skysčio molekulės prilimpa prie kietojo kūno paviršiaus. Adsorbcijos priežastis – dujų ar skysčio molekulių ir kietojo kūno molekulių traukos jėga. Ši jėga vadinama van der Valso jėga.

Kuo skiriasi adsorbcija ir absorbcija?

Pagrindinis skirtumas tarp adsorbcijos ir absorbcijos yra tas, kad adsorbcija – tai dujų, skysčio ar ištirpusio kietojo kūno molekulių prilipimas prie kietojo kūno ar skysčio paviršiaus, o absorbcija – tai vienos medžiagos pasisavinimas kita medžiaga.

Adsorbcija yra paviršinis reiškinys, o absorbcija – tūrinis reiškinys. Adsorbcijos metu adsorbato molekulės pritraukiamos ir susijungia su adsorbento paviršiaus molekulėmis. Adsorbcinio ryšio stiprumas priklauso nuo adsorbento ir adsorbato prigimties, taip pat nuo temperatūros ir slėgio. Įvykstančios adsorbcijos kiekis paprastai priklauso nuo adsorbento paviršiaus ploto.

Absorbcijos metu viena medžiaga ištirpsta kitoje medžiagoje. Absorbento molekulės yra pritraukiamos absorbento molekulių ir jungiasi su absorbento molekulėmis. Absorbcijos ryšio stiprumas priklauso nuo absorbento ir absorbento prigimties, taip pat nuo temperatūros ir slėgio. Įvykstančios absorbcijos kiekis paprastai priklauso nuo absorbento tūrio.

Kas yra adsorbcija ir jos rūšys?

Adsorbcija – tai dujų, skysčio ar ištirpusios kietosios medžiagos molekulių sukibimas su kietojo kūno paviršiumi. Procesas gali vykti esant mažam arba dideliam slėgiui ir gali būti grįžtamas arba negrįžtamas. Adsorbcija yra paviršinis reiškinys, t. y. veikia tik adsorbento paviršiuje esančias molekules. Adsorbcinio ryšio stiprumas priklauso nuo adsorbento ir adsorbato tipo.

Skiriami du adsorbcijos tipai: fizikinė adsorbcija ir cheminė adsorbcija.

Fizikinė adsorbcija – tai paviršiaus reiškinys, kai dujų, skysčio ar ištirpusio kietojo kūno molekulės prilimpa prie kietojo kūno paviršiaus nesudarydamos cheminio ryšio. Procesas yra grįžtamasis, t. y. molekules galima desorbuoti nuo paviršiaus paprasčiausiai keičiant temperatūrą arba slėgį. Adsorbcinio ryšio stiprumas yra silpnas, jį lemia van der Valso jėga.

Cheminė adsorbcija – tai paviršiaus reiškinys, kai dujų, skysčio ar ištirpusio kietojo kūno molekulės prilimpa prie kietojo kūno paviršiaus ir sudaro cheminį ryšį. Procesas yra negrįžtamas, t. y. molekulės negali būti desorbuojamos nuo paviršiaus. Adsorbcijos ryšio stiprumas yra stiprus ir priklauso nuo cheminio ryšio pobūdžio.

Kas yra adsorbcija, pateikite pavyzdį?

Adsorbcija – tai procesas, kai medžiaga prilimpa prie kitos medžiagos paviršiaus. Įprastas pavyzdys – kai ant stiklo paviršiaus susidaro vandens lašeliai. Vandens lašeliai dėl adsorbcijos pritraukiami prie stiklo paviršiaus.

Parašykite komentarą