Afonija – tai terminas, vartojamas apibūdinti visiškam balso praradimui. Taip gali nutikti dėl balso stygų arba jas valdančių nervų ir raumenų pažeidimo. Afoniją taip pat gali sukelti psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, nerimas ar depresija.
Ar afonija sergantys žmonės gali šnabždėti?
Taip, afonija sergantys žmonės gali šnabždėti. Tačiau jų balsai gali skambėti kitaip nei prieš afonijos išsivystymą. Pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems afonija, balsas gali skardėti arba gali skambėti dusliai.
Kuo skiriasi disfonija ir afonija?
Afonija yra visiškas balso praradimas, o disfonija – balso sutrikimas. Abu gali atsirasti dėl balso stygų pažeidimo, tačiau disfoniją dažniau sukelia kiti veiksniai, pavyzdžiui, psichologinis stresas.
Ką greičiausiai reiškia afonija?
Afonija greičiausiai reiškia, kad asmuo prarado gebėjimą kalbėdamas išgauti garsą. Tai gali lemti daugybė priežasčių, įskaitant balso stygų pažeidimus, neurologines problemas ar net psichologines problemas. Gydymas priklauso nuo pagrindinės priežasties.
Kaip nustatoma afonija?
Afoniją, arba balso praradimą, galima nustatyti keliais būdais. Pirmiausia žmogus gali pastebėti, kad negali kalbėti arba kad jo balsas skamba kitaip. Antra, aplinkiniai gali pastebėti, kad asmuo negali kalbėti arba kad jo balsas skamba kitaip. Galiausiai medicinos specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą ir (arba) paskirti tyrimus, pavyzdžiui, laringoskopiją, kad patvirtintų diagnozę.