Agnozija yra neurologinis sutrikimas, kuriam būdingas nesugebėjimas atpažinti daiktų, žmonių ar garsų. Agnozija gali atsirasti dėl smegenų pažeidimo, dažniausiai parietalinėje arba temporalinėje skiltyje. Agnozija taip pat gali pasireikšti dėl tam tikrų demencijos rūšių, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos. Agnozija sergantys žmonės gali matyti ir liesti objektą, bet negali jo atpažinti. Pavyzdžiui, regos agnozija sergantis žmogus gali neatpažinti veido, net jei tai yra artimas draugas ar šeimos narys. Agnozija taip pat gali turėti įtakos gebėjimui atpažinti garsus, pavyzdžiui, muziką ar kalbą.
Kokie yra agnozijos simptomai?
Egzistuoja daugybė skirtingų agnozijos rūšių, kurių kiekviena turi savų simptomų rinkinį. Pavyzdžiui, regos agnozija sergantiems žmonėms gali būti sunku atpažinti veidus ar daiktus, net jei jie juos aiškiai mato. Sergantieji klausos agnozija gali nesugebėti atpažinti pažįstamų balsų ar garsų. O taktilinę agnoziją turintys žmonės gali nesugebėti atpažinti objektų pagal lytėjimą.
Kokia yra dažniausiai pasitaikanti agnozijos rūšis?
Egzistuoja daug agnozijos rūšių, tačiau dažniausiai pasitaikanti yra regos agnozija. Tai būklė, kai žmonės negali atpažinti objektų iš matymo.
Kuo skiriasi agnozija nuo prozopagnozijos?
Nors tiek agnozija, tiek prozopagnozija yra susijusios su sunkumais atpažinti objektus, agnozija apskritai reiškia sunkumus atpažinti objektus bet kokiu būdu (pvz.g., regos, klausos, lytėjimo), o prozopagnozija konkrečiai susijusi su sunkumais atpažįstant veidus. Tiek agnozija, tiek prozopagnozija gali būti įgytos pažeidus tam tikras smegenų sritis, tačiau gali būti ir nuo gimimo (įgimtos).
Kas yra agnozija ir apraksija?
Agnozija reiškia gebėjimo atpažinti daiktus, žmones ar garsus praradimą. Tai gali būti dėl smegenų pažeidimo, pavyzdžiui, dėl insulto ar demencijos. Apraksija – tai prarastas gebėjimas atlikti tikslingus judesius, pvz., atsisveikinimo mojavimą arba marškinių sagų užsisegimą. Taip gali būti dėl smegenų pažeidimo, pavyzdžiui, insulto.