Agrafija yra neurologinė būklė, dėl kurios nesugebama kurti rašytinės kalbos. Tai gali būti susiję su rašymo motorinių įgūdžių arba kognityvinių procesų, susijusių su rašytinės kalbos kūrimu ir supratimu, problemomis. Agrafija gali būti įgyta po smegenų pažeidimo arba ji gali būti tam tikrų psichiatrinių ligų simptomas. Agrafijos sunkumo laipsnis gali būti įvairus – nuo nedidelių sunkumų sklandžiai rašyti iki visiško nesugebėjimo kurti bet kokią rašytinę kalbą.
Kokie yra agrafijos simptomai?
Egzistuoja daug skirtingų agrafijos tipų, kurių kiekvienas turi savų simptomų. Tačiau kai kurie dažniausi agrafija sergantiems pacientams pasireiškiantys simptomai yra šie: sunkumai rašant žodžius, raidžių keitimas ir rašybos sunkumai. Pacientams taip pat gali būti sunku sklandžiai rašyti, o jų rašysena gali atrodyti vaikiška arba netvarkinga. Kai kuriais atvejais pacientai gali visiškai nemokėti rašyti.
Ar agrafija sergantys žmonės gali skaityti?
Dauguma agrafija sergančių žmonių gali skaityti, tačiau jų skaitymas gali būti lėtas ir sunkus. Kai kuriems agrafija sergantiems žmonėms gali būti sunku skaityti jiems nežinomus žodžius arba gali būti sunku skaityti garsiai.
Kuo skiriasi aleksija ir agrafija?
Aleksija yra neurologinė būklė, dėl kurios nesugebama skaityti, nors intelektas ir regėjimas yra normalūs. Agrafija – neurologinė būklė, dėl kurios nesugebama rašyti, nors intelektas ir regėjimas yra normalūs.
Kokią smegenų dalį veikia agrafija?
Dažniausiai su agrafija siejama smegenų sritis yra kairioji užpakalinė parietalinė žievė. Ši sritis svarbi regimosios ir motorinės informacijos integracijai.