Agrarinė miškininkystė – tai tikslingas žemės ūkio ir miškininkystės technologijų derinimas, siekiant sukurti efektyvesnes žemės naudojimo sistemas. Agrarinės miškininkystės sistemos gali būti kuriamos siekiant įvairių tikslų, įskaitant gamybos didinimą, aplinkos sąlygų gerinimą ir didesnę socialinę bei ekonominę naudą.
Pagrindinė agrarinės miškininkystės ypatybė – tikslingas medžių ir kitų sumedėjusių augalų integravimas į žemės ūkio kraštovaizdį. Tai gali būti daroma įvairiomis priemonėmis, įskaitant medžių sodinimą pasėlių laukuose arba aplink juos, medžių naudojimą kaip gyvų tvorų ar vėjovartų arba medžių įtraukimą į ganyklų sistemas.
Yra daug skirtingų agrarinės miškininkystės sistemų tipų, o konkretūs komponentai ir valdymo metodai skiriasi priklausomai nuo sistemos tikslų. Tačiau visoms agrarinės miškininkystės sistemoms būdingi tam tikri bendri bruožai, įskaitant:
– Medžių ir kitų sumedėjusių augalų naudojimas kartu su kita žemės ūkio veikla.
– Dėmesys skiriamas efektyvesnių ir tvaresnių žemės naudojimo sistemų kūrimui.
– konkrečioms sistemos sąlygoms ir tikslams tinkamos valdymo praktikos naudojimas.
Kas yra agrarinės miškininkystės praktika?
Agrarinė miškininkystė – tai bendras terminas, apimantis įvairias žemės naudojimo praktikas, kai tame pačiame žemės sklype auginami medžiai kartu su kitais augalais ar gyvūnais. Terminas „agrarinė miškininkystė“ gali apimti daugybę galimų derinių, tačiau yra trys pagrindiniai agrarinės miškininkystės sistemų tipai:
1. Miško ganykla: Tai sistema, kai medžiai auginami kartu su ganomais gyvuliais, pvz., galvijais ar avimis. Gyvuliai gauna naudos iš medžių teikiamo pavėsio ir prieglobsčio, o medžiai gauna naudos iš gyvulių ganymo įpročių, kurie gali padėti išvalyti žemę nuo konkuruojančios augmenijos.
2. Apleistas pasėlių auginimas: Tai sistema, kai medžių eilės sodinamos greta eilėmis auginamų augalų, pavyzdžiui, kukurūzų ar sojų pupelių. Medžiai augalams suteikia pavėsį ir apsaugo nuo vėjo, o augalai padeda išlaikyti medžius sveikus, aprūpindami juos maistinėmis medžiagomis.
3. Miško ūkininkavimas: Tai sistema, kurioje medžiai auginami komerciniais tikslais, pavyzdžiui, medienai ar vaisiams auginti, kartu su kitais augalais ar gyvūnais. Miško ūkininkavimas gali būti praktikuojamas nedideliu mastu, pavyzdžiui, kieme, arba dideliu mastu, pavyzdžiui, komerciniame miške.
Kuris medis geriausiai tinka agrarinei miškininkystei?
Nėra vieno „geriausio“ agrarinei miškininkystei tinkamo medžio, nes tinkamiausios rūšys priklauso nuo konkrečių projekto sąlygų ir tikslų. Kai kurie iš veiksnių, į kuriuos reikėtų atsižvelgti, yra klimatas, dirvožemio tipas ir turima erdvė. Kai kurie įprasti agrarinės miškininkystės medžiai yra akacijos, eukaliptai ir mangai.
Kas yra agrarinės miškininkystės tėvas?
Terminą „agrarinė miškininkystė“ XX a. pradžioje pirmą kartą pavartojo vokiečių miškininkas Julius Nägeli, apibrėždamas jį kaip „miškingos žemės panaudojimo pasėliams ir medienai auginti meną“.“ Tačiau agrarinės miškininkystės koncepciją šimtmečius praktikavo vietinės tautos visame pasaulyje. XX a. aštuntajame dešimtmetyje agrarinė miškininkystė ėmė populiarėti kaip tvaraus žemės valdymo priemonė ir nuo to laiko ją pradėjo taikyti daugelio šalių ūkininkai ir žemės valdytojai.
Kokie yra kai kurie agrarinės miškininkystės privalumai?
Agrarinė miškininkystė – tai žemės valdymo sistema, kurioje medžiai ir krūmai derinami su pasėliais ar ganyklomis. visame pasaulyje ji praktikuojama įvairiomis formomis.
Kai kurie agrarinės miškininkystės privalumai:
1. Didesnė gamyba: Agrarinė miškininkystė gali padidinti maisto, pašarų, kuro ir medienos gamybą. Pavyzdžiui, įrodyta, kad agrarinės miškininkystės rūšis – pasėlių auginimas alėjose – padidina derlių iki 50 %.
2. geresnė dirvožemio būklė: Medžiai ir krūmai gerina dirvožemio būklę, nes gausina organinių medžiagų ir maistinių medžiagų kiekį, gerina vandens infiltraciją ir drenažą bei mažina dirvožemio eroziją.
3. Didesnė biologinė įvairovė: Agromiškininkystės sistemos yra biologiškai įvairesnės nei monokultūrų sistemos, nes jose yra buveinių įvairioms laukinių gyvūnų rūšims.
4. Didesnis atsparumas klimato kaitai: Agrarinės miškininkystės sistemos yra atsparesnės ekstremaliems oro reiškiniams ir klimato kaitai nei monokultūrų sistemos.
5. Mažesnė priklausomybė nuo cheminių medžiagų: Agrarinės miškininkystės sistemos gali sumažinti arba panaikinti cheminių medžiagų, pavyzdžiui, trąšų ir pesticidų, poreikį.
6. Didesnį ekonominį saugumą: agrarinė miškininkystė gali padidinti ekonominį saugumą, nes suteikia įvairesnių pajamų. Pavyzdžiui, agrarinės miškininkystės sistemos, į kurias įeina medienos gamyba, gali būti draudimas nuo pasėlių kainų svyravimų.
7. Didesnė socialinė ir kultūrinė nauda: Agrarinė miškininkystė gali teikti įvairią socialinę ir kultūrinę naudą, pvz