Agroekosistema – tai augalų ir gyvūnų, auginamų ir valdomų kartu, sistema maistui, pluoštui ar kitiems produktams gaminti. Šis terminas taip pat gali reikšti žemę ir gamtinius išteklius, naudojamus šiems produktams gaminti.
Agroekosistemos dažnai būna labai įvairios, jose greta sugyvena daug skirtingų augalų ir gyvūnų rūšių. Ši įvairovė gali suteikti daug naudos, įskaitant kenkėjų ir ligų kontrolę, geresnę dirvožemio būklę ir didesnį derlių.
Agroekosistemos taip pat dažnai valdomos intensyviai, naudojant daug darbo jėgos, trąšų ir vandens. Dėl šio intensyvaus ūkininkavimo gali būti daromas neigiamas poveikis aplinkai, įskaitant dirvožemio eroziją, vandens taršą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.
Kuo skiriasi ekosistema ir agroekosistema?
Pagrindinis skirtumas tarp ekosistemos ir agroekosistemos yra tas, kad ekosistema – tai gamtinis vienetas, kurį sudaro visi tam tikroje teritorijoje esantys augalai, gyvūnai ir mikroorganizmai, veikiantys kartu su visais negyvosios gamtos fiziniais aplinkos veiksniais, o agroekosistema – tai sistema, kurioje augalai auginami komerciniais tikslais.
Ekosistemos – tai savireguliacinės sistemos, kuriose palaikoma subtili pusiausvyra tarp skirtingų rūšių. Ši pusiausvyra yra būtina, kad ekosistema tinkamai funkcionuotų ir užtikrintų visoms rūšims išgyventi būtinus išteklius. Kita vertus, agroekosistemos yra sukurtos ir valdomos žmonių, siekiant auginti komerciniam pardavimui skirtas kultūras. Todėl jos nėra savireguliacinės ir neišlaiko tokios pat pusiausvyros tarp skirtingų rūšių kaip ekosistemos.
Kas būdinga agroekosistemai?
Agroekosistema – tai žemės ūkio sistema, kuri valdoma taip, kad veiktų kaip ekologinis vienetas. Pagrindinė agroekosistemos savybė yra ta, kad ji sukurta taip, kad imituotų natūralios ekosistemos struktūrą ir funkcijas. Tai reiškia, kad agroekosistemą turi sudaryti visi natūralios ekosistemos komponentai, pavyzdžiui, dirvožemis, vanduo, augalai ir gyvūnai.
Kokios yra agroekosistemos sudedamosios dalys?
Agroekosistemas sudaro keturi pagrindiniai komponentai: pasėliai, gyvuliai, dirvožemis ir vanduo. Kiekviena sudedamoji dalis atlieka svarbų vaidmenį bendrai sistemos sveikatai ir produktyvumui.
Žemės ūkio augalai yra pagrindinis maisto ir kitų produktų, skirtų žmonėms ir gyvūnams vartoti, šaltinis. Jos taip pat teikia žaliavas pramonei. Gyvuliai ganosi žolėse ir kituose augaluose, iš kurių gaunama mėsa, pienas ir kiti žmonėms vartoti skirti produktai. Jos taip pat teikia žemės ūkiui traukos jėgą. Dirvožemis yra agroekosistemos pagrindas, aprūpinantis pasėlius ir gyvulius maistinėmis medžiagomis ir vandeniu. Vanduo yra būtinas visai gyvybei ir yra pagrindinė agroekosistemos sudedamoji dalis.
Kokia yra agroekosistemos funkcija?
Agroekosistemos funkcija – sudaryti sąlygas augalams ir gyvūnams gyventi ir kartu tenkinti žmonių poreikius. Tai apima ir maisto gamybą, ir kitas ekosistemų paslaugas.