Akultūracija

Akultūracija – tai procesas, kurio metu perimami grupės ar visuomenės kultūriniai bruožai ar socialinė praktika. Dažnai vartojamas apibūdinti procesui, kurio metu imigrantai arba mažumų grupės perima dominuojančios kultūros papročius ir tradicijas.

Akultūracijos požymiai gali skirtis priklausomai nuo grupės ar visuomenės, tačiau kai kurie bendri bruožai apima kalbos, aprangos, maisto, religijos ir vertybių pokyčius. Kai kuriais atvejais akultūracija gali baigtis asimiliacija, kai mažumos grupė visiškai perima dominuojančios kultūros papročius ir vertybes.

Kas yra akultūracija ir asimiliacija?

Akultūracija – tai kultūrinių pokyčių ir prisitaikymo procesas, vykstantis dėl dviejų ar daugiau kultūrų kontakto. Tai dinamiškas ir daugialypis procesas, dėl kurio gali pasikeisti viskas – nuo kalbos ir papročių iki aprangos ir mitybos.

Kita vertus, asimiliacija yra vienaprasmis procesas, kai mažumos grupės nariai perima daugumos grupės kalbą ir papročius. Dėl to dažnai prarandama išskirtinė mažumos grupės tapatybė.

Kas vyksta akultūracijos metu?

Kai žmonės persikelia į naują kultūrą, jie išgyvena akultūracijos procesą. Šį procesą galima apibrėžti kaip naujos kultūros papročių ir vertybių mokymąsi ir prisitaikymą prie jų.

Egzistuoja skirtingi požiūriai į akultūraciją, ir kiekvienas iš jų turi savo apibrėžtį. Pagal vieną iš požiūrių, vadinamą struktūriniu požiūriu, akultūracija laikoma naujos kultūros kalbos, vertybių ir papročių mokymosi procesu. Kitas požiūris, vadinamas psichologiniu požiūriu, akultūraciją vertina kaip prisitaikymo prie naujos kultūros procesą.

Psichologinis požiūris į akultūraciją apima keturis pagrindinius etapus: atsiskyrimą, stresą, prisitaikymą ir integraciją.

Pirmasis etapas, atsiskyrimas, vyksta tada, kai žmonės pirmą kartą atvyksta į naują kultūrą ir dar nėra susipažinę su jos papročiais ir vertybėmis. Jie gali jaustis pasimetę ir sutrikę, gali pasiilgti savo gimtosios kultūros.

Antrasis etapas, stresas, yra tada, kai žmonės pradeda patirti kultūrinį šoką. Jie gali jausti namų ilgesį ir jiems gali būti sunku prisitaikyti prie naujos kultūros.

Trečiasis etapas – adaptacija, kai žmonės pradeda mokytis naujos kultūros papročių ir vertybių ir pradeda jas integruoti į savo gyvenimą.

Ketvirtasis etapas – integracija – prasideda tada, kai žmonės visiškai prisitaiko prie naujos kultūros ir nebesijaučia svetimi. Jie turi priklausymo naujai kultūrai jausmą ir gali dalyvauti jos veikloje ir tradicijose.

Kokie yra 4 akultūracijos tipai?

Yra keturi pagrindiniai akultūracijos tipai: asimiliacija, integracija, atskirtis ir marginalizacija.

1. Asimiliacija vyksta tada, kai individai ar grupės perima dominuojančios kultūros vertybes, elgseną ir įsitikinimus ir atsisako savosios kultūros. Šis procesas dažnai laikomas neigiamu, nes dėl jo prarandama kultūrinė tapatybė ir gali kilti diskriminacija bei atskirtis.

2. Integracija yra pozityvesnė akultūracijos forma, kai individai ir grupės išlaiko savo kultūrinį tapatumą, kartu dalyvaudami dominuojančioje kultūroje. Tai gali padėti pajusti priklausomybę ir įtrauktį į visuomenę.

3. Atsiskyrimas vyksta tada, kai individai ar grupės nusprendžia atsiriboti nuo dominuojančios kultūros ir išlaikyti savo kultūrinį tapatumą. Tai gali būti teigiamas arba neigiamas pasirinkimas, priklausomai nuo jo motyvacijos.

4. Marginalizacija – tai kai asmenys ar grupės išstumiami į visuomenės paribį ir nėra visiškai įtraukiami į dominuojančią kultūrą. Tai gali sukelti bejėgiškumo ir izoliacijos jausmą.

Ką turite omenyje sakydami akultūracija?

Akultūracija – tai kultūrinių pokyčių ir mainų procesas, vykstantis žmonių grupėms susidūrus vienoms su kitomis. Tai dinamiškas ir sudėtingas procesas, dėl kurio gali keistis daugelis kultūros aspektų, įskaitant kalbą, religiją, papročius ir vertybes. Priklausomai nuo aplinkybių, akultūracijos procesas gali būti teigiamas arba neigiamas.

Parašykite komentarą