Altorius – tai iškelta platforma arba akmeninė konstrukcija, ant kurios aukojamos aukos dievybėms, protėviams, dvasioms arba gamtos jėgoms. Altorių yra beveik visose religijose ir kultūrose, jie naudojami nuo seniausių laikų.
Dauguma altorių yra šventyklose, koplyčiose ar šventose vietose, tačiau jų taip pat gali būti namuose, darbo vietose ar gamtoje. Jie gali būti paprasti arba sudėtingi ir dažnai puošiami simboliais ir atvaizdais, simbolizuojančiais dievybę ar dievybes, kurioms jie skirti.
Paprastai altoriai būna vieno ar kelių lygių ir gali būti aptverti turėklais ar tvorele, skiriančia šventą erdvę. Juose taip pat gali būti įrengtas aukų aukojimo mechanizmas, pavyzdžiui, ugniakuras arba vandens baseinas.
Žodis „altorius“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio altārium, kuris reiškia „aukšta vieta“.“
Ką Biblija sako apie altorių?
Žodis „altorius“ Biblijoje sutinkamas daugybę kartų ir vartojamas įvairiais būdais. Apskritai altorius yra vieta, kurioje kas nors aukoja aukas Dievui arba dievui. Tai gali būti daroma dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, norint išreikšti padėką, paprašyti atleidimo arba pateikti prašymą.
Vienas garsiausių aukuro pavyzdžių Biblijoje yra tas, kurį Abraomas pastatė, kai ketino paaukoti savo sūnų Izaoką. Abraomas norėjo nužudyti savo sūnų, nes tikėjo, kad Dievas jo to prašė. Laimei, Dievas sustabdė Abraomą paskutinę minutę ir vietoj jo davė aviną, kurį reikėjo paaukoti.
Altoriai taip pat buvo paplitę senovės pasaulyje kaip vieta, kur buvo aukojamos aukos dievams. Biblijoje minimi įvairūs altoriai, kuriuos statė įvairūs žmonės. Pavyzdžiui, Nojus, išlipęs iš arkos, pastatė aukurą, o Dievas pažadėjo, kad daugiau niekada neužtvenks žemės.
Naujajame Testamente altorius minimas ryšium su Jeruzalės šventykla. Jėzus sukėlė sąmyšį, kai nuėjęs į šventyklą apvertė ten dirbusių pinigų keitėjų stalus. Jis sakė, kad šventykla turėtų būti maldos namai, o ne turgus.
Altorius taip pat minimas Apreiškimo knygoje. Biblijoje sakoma, kad paskutiniaisiais laikais danguje bus altorius, kuriame šventieji garbins Dievą.
Kas vyksta prie Dievo altoriaus?
Prie Dievo altoriaus krikščionys aukoja maldas, garbina Dievą ir dėkoja jam. Jie taip pat aukoja savo gyvenimą Dievui, atiduodami savo valią ir troškimus Jo tobulam planui. Tai nuolankumo ir atsidavimo vieta, kur krikščionys atideda savo naštas ir rūpesčius ir ieško Dievo valios savo gyvenimui.
Ar tai altorius, ar altorius?
Visais atvejais taisyklingai rašoma „altorius“. „Alter“ yra veiksmažodis, reiškiantis „keisti“, todėl šiame kontekste jis nebūtų vartojamas.
Koks yra aukuro pavyzdys?
Altorius – tai pakelta platforma arba paviršius, ant kurio dedamos aukos, atnašos ar kiti religiniai daiktai. Altoriai dažnai būna šventyklose, bažnyčiose ir kitose maldos vietose, tačiau jų galima rasti ir privačiuose namuose bei kitose pasaulietinėse vietose.