Terminas „amfoteras“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „amphoteros“, reiškiančio „abu“. Amfoteris – tai molekulė arba jonas, kuris gali veikti arba kaip rūgštis, arba kaip bazė. Tai reiškia, kad jis gali atiduoti arba priimti protonus (H+ jonus), priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Amfoteriškumas yra būdingas daugeliui organinių molekulių ir atlieka svarbų vaidmenį cheminėse reakcijose.
Amfoteris paprastai turi dvi funkcines grupes, kurios gali veikti kaip rūgštys arba bazės. Pavyzdžiui, aminogrupė (NH2) yra amfoteris, nes ji gali atiduoti protoną ir sudaryti amonio joną (NH3+) arba priimti protoną ir sudaryti aminą (NH2-). Karboksilo grupė (COOH) taip pat yra amfoteris, nes ji gali atiduoti protoną ir sudaryti karboksilato joną (COO-) arba priimti protoną ir sudaryti karboksilo rūgštį (COOH).
Apskritai amfoterizmas labiau būdingas organinėms molekulėms nei neorganinėms molekulėms. Taip yra todėl, kad organinės molekulės dažnai turi kelias funkcines grupes, kurios gali sąveikauti tarpusavyje. Priešingai, neorganinės molekulės paprastai turi tik vieną ar dvi funkcines grupes.
Molekulės amfoteriškumui gali turėti įtakos ją supanti aplinka. Pavyzdžiui, aminogrupė yra labiau linkusi atiduoti protoną rūgštinėje aplinkoje, o karboksilo
Ar vanduo yra amfolitas?
Ne, vanduo nėra amfolitas. Amfolitai yra molekulės, turinčios ir rūgštinių, ir bazinių savybių, o vanduo yra neutralus.
Kas sukelia amfoterizmą?
Terminas „amfoterinis“ reiškia molekulės gebėjimą elgtis kaip rūgštis arba bazė, priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Taip yra dėl to, kad molekulėje yra ir rūgštinių, ir bazinių grupių. Apskritai amfoterinėse molekulėse vandenilio atomas yra prijungtas prie elektroneigiamesnio atomo, pavyzdžiui, deguonies arba azoto. Kai molekulė yra rūgštinėje aplinkoje, vandenilio atomas dažniau prarandamas, paliekant elektroneigiamą atomą. Bazinėje aplinkoje yra priešingai – vandenilio atomas gali būti gautas, todėl susidaro hidroksido jonas.
Kas yra amfoterinis ir amfiprotinis?
Amfoterinės medžiagos – tai medžiagos, kurios gali veikti ir kaip rūgštis, ir kaip bazė. Amfoterinė medžiaga yra tokia, kuri gali atiduoti arba priimti protonus (H+ jonus). Pavyzdžiui, vandenyje hidroksilo grupė (OH) gali atiduoti protoną ir sudaryti H3O+ arba priimti protoną ir sudaryti OH-.
Amfipotinės medžiagos yra tos, kurios gali atiduoti arba priimti protonus, bet ne abu tuo pačiu metu. Pavyzdžiui, vandenyje hidroksilo grupė (OH) gali atiduoti protoną ir sudaryti H3O+, bet negali priimti protono.
Kas yra amfoterinis elgesys?
Amfoterinė medžiaga yra tokia, kuri, priklausomai nuo sąlygų, gali reaguoti kaip rūgštis arba bazė. Tai reiškia, kad amfoterinės medžiagos gali atiduoti arba priimti protonus (H+ jonus), priklausomai nuo reakcijos poreikių.
Amfoteriškumas dažniausiai pastebimas metalų oksiduose ir hidroksiduose, kurie, priklausomai nuo supančios aplinkos, gali veikti kaip rūgštys arba bazės. Pavyzdžiui, aliuminio oksidas (Al2O3) yra amfoterinis: jis reaguoja su rūgštimis, sudarydamas aliuminio druskas, ir su bazėmis, sudarydamas aliuminio hidroksidą.