Amnezija – tai būklė, kai žmogus negali prisiminti tam tikros informacijos ar praeities įvykių. Atminties praradimo mastas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus. Kai kurių žmonių atmintyje gali būti tik kelios spragos, o kiti gali prarasti dideles laiko atkarpas. Amneziją gali sukelti fizinė trauma, psichologinė trauma arba jų derinys. Ją taip pat gali sukelti vaistai arba medicininės būklės.
Kokie vaistai sukelia amneziją?
Yra įvairių vaistų, kurie gali sukelti amneziją. Kai kurie iš šių narkotikų yra receptiniai vaistai, o kiti – nelegalios medžiagos. Amneziją gali sukelti tiek trumpalaikis, tiek ilgalaikis šių vaistų vartojimas.
Dažniausi vaistai, galintys sukelti amneziją: alkoholis, benzodiazepinai, barbitūratai, bendrieji anestetikai ir disociaciniai vaistai. Alkoholis yra dažna sąmonės pritemimo arba amnezijos, kai žmogus negali prisiminti, ką veikė būdamas apsvaigęs, priežastis. Benzodiazepinai, pavyzdžiui, Xanax ir Ativan, dažnai skiriami nuo nerimo ar miego sutrikimų, tačiau taip pat gali sukelti amneziją. Barbitūratai, pavyzdžiui, fenobarbitalis, kartais vartojami traukuliams gydyti, tačiau jie taip pat gali sukelti amneziją. Bendrieji anestetikai, pavyzdžiui, propofolis, naudojami operacijų metu, kad pacientai būtų be sąmonės, tačiau taip pat gali sukelti pooperacinę amneziją. Disociaciniai narkotikai, pavyzdžiui, ketaminas ir PCP, gali sukelti disociacinę būseną, kai žmogus jaučiasi atsiskyręs nuo savo kūno ir realybės. Šie vaistai taip pat gali sukelti amneziją.
Žmonės, sergantys Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, taip pat gali patirti amneziją. Amneziją taip pat gali sukelti galvos traumos, psichologinės traumos ir tam tikros neurologinės ligos.
Kaip žmonės suserga amnezija?
Yra daug galimų amnezijos priežasčių, įskaitant psichologinius veiksnius, fizines traumas ir tam tikras medicinines būkles. Psichologiniai veiksniai, galintys sukelti amneziją, yra stresas, nerimas ir depresija. Fizinė galvos trauma taip pat gali sukelti amneziją, kaip ir tam tikros medicininės ligos, pavyzdžiui, Alzheimerio liga, insultas ir epilepsija.
Kuo skiriasi demencija nuo amnezijos?
Demencija – bendras terminas, reiškiantis dėl ligos ar sužalojimo sumažėjusius protinius gebėjimus. Amnezija yra specifinis atminties praradimo tipas. Abiem atvejais gali sutrikti atmintis, tačiau demencija apima ir kitų rūšių psichikos pablogėjimą.
Ar amnezija gali išnykti?
Pasak Mayo klinikos, amnezija yra „atminties sutrikimas, kurį gali sukelti psichologinė trauma, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, smegenų sukrėtimas ar kita galvos trauma arba tokios ligos kaip Alzheimerio liga ar insultas.“ Amnezija gali būti laikina arba nuolatinė, dalinė arba visiška.
Vieno atsakymo į klausimą, ar amnezija gali išnykti, nėra, nes tai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Pavyzdžiui, jei amneziją sukėlė psichologinė trauma, prisiminimai ilgainiui gali sugrįžti savaime. Tačiau jei amneziją sukelia fizinis sužalojimas arba liga, mažiau tikėtina, kad prisiminimai sugrįš. Gydant amneziją paprastai daugiausia dėmesio skiriama pagrindinei priežasčiai, o kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sergant Alzheimerio liga, nėra žinomo gydymo būdo.