Anadiplozė

Anadiplosis – tai kalbos figūra, kai vieno sakinio ar sakinio paskutinis žodis ar frazė pakartojama kito sakinio pradžioje. Anadiplozė dar vadinama „žiedine kompozicija“ dėl pasikartojimo sukuriamo apskritimo. Anadiplozė dažnai vartojama norint pabrėžti arba sukurti ritmo pojūtį.

Koks yra epanalepsės pavyzdys?

Epanalepsės pavyzdį galima rasti šiame sakinyje: „Aš tau daugiau nebesakysiu: nustok liesti katę!“ Šiame sakinyje kalbėtojas pradeda kartoti žodį „pasakyti“, o baigia žodžiu „vėl.“ Tai sukuria pasikartojimo ir baigtumo jausmą, kuris būdingas epanalepsei.

Kuo skiriasi anafora ir anadiplozė?

Anafora – tai žodžio ar frazės pakartojimas vienas po kito einančių punktų, frazių ar sakinių pradžioje. Anadiplozė – tai vieno punkto, frazės ar sakinio paskutinio žodžio ar frazės pakartojimas kito punkto, frazės ar sakinio pradžioje.

Kokį poveikį daro anadipliozė?

Anadiplozė – retorinė priemonė, kuri naudojama norint pabrėžti arba sukurti ritmo pojūtį. Tai reiškia, kad kito sakinio pradžioje pakartojamas paskutinis ankstesnio sakinio žodis ar frazė. Taip sukuriamas efektas, kuris gali būti malonus arba juokingas.

Kas yra sinekdocha pavyzdys?

Sinekdocha – tai kalbos figūra, kai dalis vartojama visumai pavaizduoti arba visuma vartojama daliai pavaizduoti. Dažniausiai pasitaikančios sinekdochos: „ranka“ – „darbuotojas“, „galva“ – „grafas“ ir „duona ir sviestas“ – „pragyvenimo šaltinis.“

Parašykite komentarą