Antiklerikalizmas – tai politinis ir socialinis judėjimas, kuris priešinasi Katalikų bažnyčios ir jos dvasininkų įtakai ir valdžiai. Istorijoje ji egzistavo įvairiomis formomis, o jos intensyvumas ir kryptingumas priklausė nuo laiko ir vietos. Plačiąja prasme antiklerikalizmas apima bet kokį pasipriešinimą Katalikų Bažnyčiai – religinį, politinį ar socialinį.
Istorijoje antiklerikalizmo plėtrą lėmė keletas veiksnių. Vienas svarbiausių – Bažnyčios dalyvavimas politikoje ir įžvelgtas jos piktnaudžiavimas valdžia. Bažnyčia dažnai buvo kaltinama tuo, kad kišasi į pasaulietinius reikalus ir naudojasi savo įtaka siekdama savo tikslų. Tai sukėlė daugelio žmonių tiek Bažnyčioje, tiek už jos ribų nepasitenkinimą ir įtarumą.
Kitas veiksnys, prisidėjęs prie antiklerikalizmo, yra Bažnyčios pozicija socialiniais klausimais. Bažnyčia dažnai buvo laikoma atitrūkusia nuo gyvenimo realijų, o jos mokymas tokiomis temomis kaip lytiškumas, kontracepcija ir skyrybos buvo plačiai kritikuojamas. Dėl to kai kuriems žmonėms atrodė, kad Bažnyčia labiau rūpinasi savo interesais nei savo pasekėjų poreikiais.
Šiuolaikinės pasaulietinės valstybės iškilimas taip pat turėjo įtakos antiklerikalizmo raidai. Bažnyčios ir valstybės atskyrimas lėmė Bažnyčios įtakos mažėjimą daugelyje pasaulio šalių, ir daugelis žmonių tai vertino kaip teigiamą pokytį.
Kodėl Prancūzijos revoliucija buvo tokia antiklerikalinė??
Prancūzijos revoliucija buvo didelių perversmų ir pokyčių Prancūzijoje metas. Viena iš sričių, kurioje įvyko daugiausia pokyčių, buvo valstybės ir Katalikų bažnyčios santykiai. Revoliucija buvo labai antiklerikalinė, dėl jos smarkiai sumažėjo Bažnyčios galia ir įtaka.
Tai lėmė kelios priežastys. Pirma, revoliucionieriai laikėsi bažnyčios ir valstybės atskyrimo idėjos. Jie manė, kad Bažnyčia neturėtų atlikti jokio tiesioginio vaidmens vyriausybėje ar politikoje. Antra, revoliucionieriai priešinosi didžiuliam Bažnyčios turtui ir galiai. Jie manė, kad Bažnyčia yra pernelyg turtinga ir galinga ir kad reikia mažinti jos dydį ir įtaką.
Trečia, revoliucionieriai priešinosi Bažnyčios pozicijai daugeliu socialinių klausimų. Pavyzdžiui, Bažnyčia priešinosi visų piliečių lygybės idėjai, nepriklausomai nuo socialinės klasės. Bažnyčia taip pat palaikė vergovės institutą, kuriam revoliucionieriai priešinosi. Ketvirta, revoliucionieriai manė, kad Bažnyčia yra glaudžiai susijusi su monarchija. Bažnyčia rėmė absoliutinę Burbonų karalių monarchiją, o revoliucionieriai norėjo nutraukti šią sąjungą.
Visi šie veiksniai lėmė, kad revoliucionieriai buvo labai antiklerikalūs. Jie norėjo sumažinti Bažnyčios galią ir įtaką, ir jiems tai pavyko.
Ką reiškia antiklerikalinis?
Terminas „antiklerikalinis“ dažniausiai vartojamas kalbant apie tuos, kurie nepritaria Katalikų Bažnyčiai arba bet kuriai kitai religinei institucijai, kuri laikoma pernelyg galinga ar įtakinga. Kai kuriais atvejais šis terminas gali būti vartojamas plačiau, kalbant apie visus, kurie kritiškai vertina dvasininkų vaidmenį visuomenėje.
Kaip plačiai buvo paplitęs antiklerikalizmas XVI a. pradžioje?
XVI a. pradžioje antiklerikalizmas buvo plačiai paplitęs judėjimas Europoje. Ji buvo ypač ryški Prancūzijoje, kur jai vadovavo tokie intelektualai kaip Jeanas-Jacques’as Rousseau ir Voltaire’as. Antiklerikalizmas taip pat buvo stiprus Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje. Anglijoje antiklerikalinis judėjimas nebuvo toks stiprus, tačiau turėjo keletą žymių lyderių, tokių kaip seras Tomas Moras.
Kokios buvo kai kurios priežastys, dėl kurių XVI a. pradžioje pasauliečiai jautė antiklerikalizmą?
XVI a. pradžioje pasauliečių antiklerikalizmo jausmus lėmė kelios priežastys. Viena iš priežasčių buvo didėjantys Bažnyčios turtai ir galia. Dėl to tarp pasauliečių stiprėjo jausmas, kad Bažnyčia yra korumpuota institucija.
Kita antiklerikalizmo priežastis buvo Bažnyčios dalyvavimas politikoje. Bažnyčia dažnai buvo laikoma pernelyg arti valdančiosios klasės ir labiau rūpinosi valdžia nei religija.
Galiausiai Bažnyčios pozicija tam tikrais teologiniais klausimais, pavyzdžiui, dėl išganymo prigimties, taip pat buvo antiklerikalizmo šaltinis. Daugelis pasauliečių manė, kad Bažnyčia neatitinka jų pačių religinių įsitikinimų ir kad ji labiau rūpinasi doktrinos grynumu nei paprastų žmonių poreikiais.