Apledėjimas – tai erozijos procesas, kai ledynas juda ir šlifuoja po juo esantį paviršių. Tai gali įvykti dėl įvairių mechanizmų, įskaitant dilimą, plėšimą ir ledo pleišėjimą. Ledėjimas taip pat gali reikšti ledo kaupimąsi kraštovaizdyje, taip pat ledynų augimą.
Kas lemia apledėjimą?
Apledėjimą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant Žemės orbitos pokyčius, sumažėjusį Saulės spinduliavimą ir padidėjusį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Koks yra apledėjimo pavyzdys?
Apledėjimas yra ledo kaupimosi procesas ir gali reikšti ledynų arba ledo dangų susidarymą. Ledynmečio nuosėdos – tai procesas, kurio metu ledo skydai ir ledynai nusodina nuosėdas ir gali apimti morenas, eskerus ir drumlinus.
Koks yra apledėjimo poveikis?
Apledėjimas gali turėti įvairių padarinių, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Tačiau apskritai dėl apledėjimo gali sumažėti pasaulinio vandenyno lygis, taip pat pasikeisti vietiniai orų modeliai ir klimatas. Be to, apledėjimas gali sukelti ir fizinius kraštovaizdžio pokyčius, pavyzdžiui, ledynų susidarymą, taip pat vietovės ekologijos pokyčius.
Kas yra ledynas geografijoje?
Ledynas yra didelis, lėtai judantis ledo masyvas, susidaręs iš suspausto sniego. Ledynai yra tose vietose, kur klimatas pakankamai šaltas, kad daugelį metų iškrenta daug sniego. Dėl besikaupiančio sniego svorio ledas lėtai teka žemyn. Ledynai gali būti kalnuose, slėniuose ir net vandenyne. Judėdami ledynai gali formuoti kraštovaizdį, išraižydami U formos slėnius ir sukurdami tokias reljefo formas kaip morenos.