Žala aplinkai – tai žmogaus veiklos sukeltas gamtinės aplinkos niokojimas. Tai gali būti oro, vandens ir dirvožemio tarša, gamtos išteklių išeikvojimas ir ekosistemų naikinimas. Žala aplinkai dažnai atsiranda dėl neatsargios ar nekontroliuojamos plėtros ir gali turėti rimtų pasekmių žmonių sveikatai, ekonomikai ir pačiai aplinkai.
Kas daro didžiausią žalą aplinkai?
Didžiausią žalą aplinkai daro žmogaus veikla. Tai apima tokius dalykus, kaip iškastinio kuro deginimas, miškų kirtimas, oro ir vandens teršimas. Dėl šios veiklos į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko šilumą ir sukelia Žemės temperatūros kilimą. Tai gali lemti klimato kaitą, kuri gali turėti įvairių žalingų padarinių aplinkai, įskaitant tai, kad augalams ir gyvūnams bus sunkiau gyventi savo natūraliose buveinėse.
Kokios yra žalos aplinkai priežastys?
Žalos aplinkai priežasčių yra daug, tačiau kai kurios iš labiausiai paplitusių yra tarša, miškų kirtimas ir klimato kaita. Tarša gali kilti iš įvairių šaltinių, įskaitant gamyklas, automobilius ir žemės ūkį. Miškų naikinimas vyksta tada, kai medžiai kertami greičiau, nei gali ataugti, o tai gali sukelti dirvožemio eroziją, biologinės įvairovės nykimą ir klimato kaitą. Klimato kaitą lemia įvairūs veiksniai, įskaitant žmogaus veiklą, ir dėl jos gali padidėti temperatūra, pakilti jūros lygis ir kilti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai.
Kokios yra trys žalos aplinkai rūšys?
Trys žalos aplinkai rūšys:
1. Tarša: Kai į aplinką patenka kenksmingų medžiagų, darančių žalą augalams, gyvūnams ir žmonėms.
2. Miškų kirtimas: Tai, kai medžiai kertami ir šalinami iš teritorijos, todėl vyksta dirvožemio erozija, nyksta buveinės ir keičiasi klimatas.
3. Klimato kaita: Kai kyla Žemės temperatūra, dėl to tirpsta ledynai, kyla jūros lygis ir ekstremalesnės oro sąlygos.
Kokios yra 5 aplinkosauginės rizikos rūšys?
Egzistuoja nemažai aplinkosauginių pavojų, kurie gali turėti įtakos tiek asmenims, tiek įmonėms. Šias rizikas iš esmės galima suskirstyti į fizinę, cheminę, biologinę ir aplinkos riziką.
1. Fizinė rizika – tai rizika, susijusi su fizine aplinka, pavyzdžiui, ekstremalios oro sąlygos, potvyniai, žemės drebėjimai ir pan.
2. Cheminė rizika – tai rizika, susijusi su pavojingų medžiagų poveikiu, pavyzdžiui, oro tarša, vandens tarša ir pan.
3. Biologinė rizika – tai rizika, susijusi su kenksmingų organizmų poveikiu, pavyzdžiui, bakterijų, virusų ir pan.
4. Aplinkosauginė rizika – tai rizika, susijusi su platesne aplinka, pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės nykimas ir pan.
5. Socialinė rizika – tai rizika, susijusi su socialine aplinka, pavyzdžiui, skurdas, nelygybė ir pan.