Aplinkos tarša atsiranda, kai į aplinką patenka aplinkai kenksminga medžiaga. Taip gali atsitikti dėl žmogaus veiklos, pavyzdžiui, pramoninių avarijų ar netinkamo atliekų šalinimo, arba dėl gamtinių priežasčių, pavyzdžiui, naftos išsiliejimo. Aplinkos tarša gali turėti daug žalingų padarinių, įskaitant žalą ekosistemoms, žalą laukinei gamtai ir žmonių sveikatos sutrikimus.
Priklausomai nuo taršos rūšies ir masto, yra keletas būdų, kaip išvalyti aplinkos taršą. Tai gali būti fizinis užkrato pašalinimas, apdorojimas, siekiant jį suskaidyti arba padaryti mažiau kenksmingą, ir sulaikymas, siekiant užkirsti kelią jo plitimui.
Kas gali sukelti aplinkos taršą?
Yra daug potencialių aplinkos taršos šaltinių. Kai kurios iš dažniausiai pasitaikančių yra šios:
– Netinkamai šalinamos atliekos: Tai gali būti viskas: nuo pavojingų cheminių medžiagų ir medžiagų iki nuotekų ir šiukšlių.
– Nesandarios požeminės saugyklos: Šios talpyklos gali išleisti kenksmingas chemines medžiagas ar kitus skysčius į gruntą ir užteršti dirvožemį ir vandenį.
– Išsiliejimai: Naftos išsiliejimai, cheminių medžiagų išsiliejimai ir kitų rūšių išsiliejimai gali užteršti žemę ir vandenį.
– Kai lietus ar tirpstantis sniegas perneša teršalus iš žemės į vandens telkinius, tai vadinama nuotėkiu. Tai gali užteršti vandens šaltinius ir pakenkti vandens organizmams.
– Į atmosferą išmetami teršalai: Į orą išmetami teršalai ilgainiui gali nusėsti ant žemės ir užteršti dirvožemį bei vandenį.
Kokie yra 3 teršalų pavyzdžiai?
Trys teršalų rūšys: kietosios dalelės, bakterijos ir virusai. Kietosios dalelės – tai ore, vandenyje ar kituose skysčiuose suspenduotos mažos medžiagos dalelės. Jos gali būti kietos arba skystos. Bakterijos yra vienaląsčiai mikroorganizmai, galintys sukelti ligas. Virusai yra dar mažesni už bakterijas ir gali sukelti infekcijas.
Kokia yra taršos rizika?
Užterštumo rizika reiškia tikimybę, kad tam tikra medžiaga bus užteršta kita medžiaga. Rizikos laipsnis paprastai priklauso nuo dviejų medžiagų tarpusavio sąlyčio kiekio. Pavyzdžiui, užteršimo rizika yra didelė, jei dvi medžiagos yra arti viena kitos, pavyzdžiui, sandariai uždarytame inde, ir mažesnė, jei jos nėra arti viena kitos, pavyzdžiui, jei yra skirtingose patalpose.
Kokie yra taršos šaltiniai?
Laboratorijoje yra daug galimų taršos šaltinių. Tai gali būti bet kas, pradedant patalpos oru ir baigiant įrangos bei konteinerių paviršiais. Net laboratorijos darbuotojų drabužiai gali būti taršos šaltinis.
Vienas iš dažniausių užteršimo šaltinių yra per mikroorganizmus. Jų gali būti ore, ant paviršių ar drabužių. Jie taip pat gali patekti į laboratoriją su reagentais arba mėginiais.
Kitas dažnas taršos šaltinis yra cheminė tarša. Jie gali patekti iš daugelio šaltinių, įskaitant orą, vandenį, reagentus ir mėginius.
Kitas galimas taršos šaltinis – fizinė tarša. Tai gali būti bet kas – nuo dulkių ir purvo iki plaukų ir drabužių pluoštų.
Dėl visų šių taršos šaltinių gali būti užteršta laboratorinė įranga, reagentai ir mėginiai. Tai gali lemti netikslius rezultatus ar net pavojingas situacijas.