Apofonija – tai skirtingų garsų naudojimas tai pačiai reikšmei išreikšti skirtinguose žodžiuose. Tai fonologinis reiškinys, kai žodžiai, turintys tą pačią reikšmę, bet skirtingas formas, turi skirtingą tarimą. Pavyzdžiui, žodžiai „katė“ ir „skrybėlė“ turi tą pačią reikšmę, bet tariami skirtingai.
Apofonija – tai garsų kaitos rūšis, kai vienas garsas žodyje pakeičiamas kitu garsu. Tai gali atsitikti įvairiais būdais, pavyzdžiui, sąskambiai pakeičiami balsiais (asimiliacija) arba atvirkščiai (disimiliacija). Taip pat gali atsitikti, kai vieną garsą pakeičia kitas garsas, kuris į jį kažkuo panašus (koalescencija).
Kas sukūrė terminą Ablaut?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes terminą „ablautas“ įvairūs mokslininkai per daugelį metų vartojo skirtingai. Tačiau visuotinai sutariama, kad pirmą kartą šį terminą XIX a. pabaigoje pavartojo vokiečių kalbininkas Karlas Brugmannas savo knygoje Grundriss der vergleichenden Grammatik der indogermanischen Sprachen (1886). Brugmanas šį terminą vartojo kalbėdamas apie germanų kalbų balsių kaitaliojimo sistemą, kai tam tikri balsiai keičiasi skirtingose žodžio formose (pvz., dainuoti / dainuoti / dainuoti / dainuoti). Vėliau šią vartoseną perėmė kiti mokslininkai, ir nuo to laiko terminas „ablautas“ tapo standartiniu lingvistiniu terminu.
Kas yra ablautas kalbotyroje?
Ablautas – tai balsių kaitos rūšis, kai šaknies ar kamieno balsis keičiamas siekiant išreikšti gramatinę informaciją, pavyzdžiui, laiką, nuotaiką ar aspektą. Tai skiriasi nuo balsių dermės, kai priesagos ar priesagos balsis pakeičiamas taip, kad sutaptų su šaknies ar kamieno balsiu.
Ablautas paplitęs indoeuropiečių kalbose, ypač germanų kalbose. Pavyzdžiui, anglų kalbos veiksmažodžiai sing, sang ir sung turi tą patį kamieną (sing-), bet skirtingas balses (i, a, u). Tai rodo, kad veiksmažodžiai yra skirtingų gramatinių formų: giedoti yra esamasis laikas, giedoti – būtasis laikas, o giedoti – būtasis kartinis laikas.
Ablautas taip pat gali būti naudojamas naujiems žodžiams sudaryti. Pavyzdžiui, anglų kalbos veiksmažodžiai rašyti ir skaityti abu turi šaknį writ-, tačiau jų balsiai skiriasi: i – write ir e – read. Tai rodo, kad šie du žodžiai etimologiškai susiję.
Kokia yra žodžio apofonija reikšmė?
Apofonija – tai fonologinis reiškinys, kai žodyje pasikeičia garsas, priklausomai nuo konteksto, kuriame tas žodis vartojamas. Labiausiai paplitęs apofonijos tipas yra balsių kaita, kai žodžio balsis keičiasi priklausomai nuo jo padėties sakinyje ar frazėje. Pavyzdžiui, angliško žodžio „sing“ pirmajame skiemenyje yra balsis [i], o antrajame skiemenyje – balsis [ɪ]. Tačiau kai šis žodis vartojamas esamuoju laiku (pvz.g. „aš dainuoju“), pirmajame skiemenyje balsis pasikeičia į [ɪ], o kai žodis vartojamas būtuoju laiku (e.g. „aš dainavau“), antrojo skiemens balsis keičiasi į [æ].
Kas yra balsių pakitimai?
Balsių kaita – tai balsių garsų pokyčiai, vykstantys tam tikroje aplinkoje. Dažniausiai pasitaikantis balsių keitimo tipas vadinamas balsių harmonija, kuri reiškia tendenciją, kad balsiai keičiasi taip, kad atitiktų žodžio šaknies balsių skambesį. Pavyzdžiui, turkų kalboje žodžiai, kurių šaknyje yra balsis „a“, dažnai turi „a“ visame žodyje, net jei keičiasi žodžio rašyba. Kitos balsių pakitimų rūšys – tai pokyčiai, atsirandantys, kai du balsiai susilieja (vadinamoji koalescencija) arba kai po balsio eina tam tikro tipo sąskambis (vadinamoji asimiliacija).