Apolonas – terminas, vartojamas apibūdinti žmogų, kuris įkūnija grožio ir tobulumo idealą. Šis terminas dažnai vartojamas kalbant apie graikų dievą Apoloną, kuris garsėjo stulbinamai gera išvaizda ir muzikanto bei sportininko meistriškumu. Apoloniškasis žmogus – tai žmogus, kuris yra labai kvalifikuotas ir disciplinuotas savo pasirinktoje srityje ir kryptingai siekia savo tikslų. Jie dažnai laikomi šaltais ir abejingais, tačiau tai tiesiog lemia jų lazerinis susitelkimas į savo tikslus. Apolonai įkūnija grakštumą ir eleganciją, o jų buvimas įkvepia kitus siekti geriausio asmeninio rezultato.
Kas yra apoloniškasis grožis?
Apoloniškasis grožis – terminas, vartojamas apibūdinti tam tikro tipo fizinį grožį, kuriam būdinga simetrija, pusiausvyra ir proporcijos. Šis grožio tipas dažnai laikomas klasikiniu ir idealizuotu, jis dažnai siejamas su graikų dievu Apolonu.
Kas yra „Apollo“ priešingybė?
Apolono priešingybė būtų tamsos, nakties arba mirties dievas ar deivė.
Kokios yra „Apollonian“ savybės?
Apoloniškosios savybės yra tos, kurios siejamos su graikų dievu Apolonu. Tai: grožis, jaunystė, grakštumas, atletiškumas, meilė muzikai ir menui.
Kas yra apoloniškasis ir dionisiškasis pavyzdžiai?
Apoloniškoji ir dionisiškoji dichotomija – filosofinė koncepcija, dichotomizuojanti du esminius žmogiškosios patirties aspektus: apoloniškąjį, kuris siejamas su protu, tvarka ir savikontrole, ir dionisiškąjį, kuris siejamas su emocijomis, chaosu ir pertekliumi. Šios sąvokos atitinkamai pavadintos graikų dievų Apolono ir Dioniso vardais.
Apolono ir Dionizo dichotomija vartojama įvairiais būdais, tačiau dažniausiai ji vartojama racionaliosios ir emocinės žmogaus prigimties pusių arba visatos tvarkos ir netvarkos kontrastui apibūdinti. Jis taip pat vartojamas apibūdinti įtampai tarp individo ir kolektyvo, civilizuoto ir primityvaus arba vyriškojo ir moteriškojo prado.
Apolono ir Dionizo dichotomija nėra paprastas teiginys „arba/arba“; tai būdas suprasti sudėtingą ir dažnai prieštaringą žmogiškosios patirties prigimtį.