Sąvoka „kryžiuočiai“ vartojama apibūdinti būklei, kai žmogaus akys nėra tinkamai išsidėsčiusios. Dėl to akys gali būti nukreiptos skirtingomis kryptimis, o tai gali būti nemalonu ir sukelti regėjimo problemų. Arkliaregiai dažnai sunkiai mato toli esančius daiktus, jiems taip pat gali būti sunku sekti judančius objektus.
Ar skersinis yra rimtas?
Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes tai priklauso nuo konkretaus atvejo. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti tik lengvi simptomai, o kitiems – sunkesni, turintys įtakos regėjimui ir gyvenimo kokybei. Apskritai kryžminė akis nėra rimta būklė, tačiau svarbu pasikonsultuoti su akių gydytoju, kad būtų nustatytas geriausias gydymo būdas.
Ar kirstukas yra genetinis požymis?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes strabizmo (kryžkaulio) priežastys nėra iki galo išaiškintos. Tačiau manoma, kad genetika gali turėti įtakos šios būklės išsivystymui. Strabizmas dažniau pasitaiko tam tikrose šeimose, taip pat dažniau pasitaiko dvyniams. Be to, vaikams, kurių vienas iš tėvų arba brolių ar seserų serga strabizmu, yra didesnė rizika patiems susirgti šia liga. Nors tiksli strabizmo priežastis nežinoma, manoma, kad jį lemia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Kas lemia, kad žmogus krypsta akimis?
Yra kelios galimos kryžminio akių žvairumo (strabizmo) priežastys. Viena iš dažniausių priežasčių yra akių judesius kontroliuojančių raumenų disbalansas. Tai gali būti dėl įgimtos būklės (esančios gimimo metu) arba įgytos vėliau gyvenime. Kitos galimos priežastys: neurologinės problemos, refrakcijos ydos (trumparegystė, toliaregystė arba astigmatizmas) ir tam tikros medicininės būklės.
Ar galima sutvarkyti kryžmines akis?
Taip, krosą galima sutvarkyti. Priklausomai nuo būklės sunkumo, yra keli skirtingi būdai, kaip tai padaryti. Labai lengvais atvejais kartais akiniai arba kontaktiniai lęšiai gali padėti suderinti akis. Sunkesniais atvejais gali prireikti operacijos, kad būtų pertvarkyti akių raumenys.