Argumentavimas – tai samprotavimo procesas, kai iš vienos ar daugiau prielaidų daroma išvada. Argumento prielaidos gali būti teisingos arba klaidingos, tačiau išvada turi būti daroma nepriklausomai nuo jų. Argumentavimas yra bendravimo būdas, kai asmuo bando įtikinti kitą asmenį dėl ko nors. Argumentavimo tikslas – įtikinti, pakeisti kieno nors nuomonę arba įtikinti jį imtis veiksmų. Argumentavimas – tai samprotavimo forma, naudojama išvadai padaryti. Argumento prielaidos gali būti teisingos arba klaidingos, bet išvada turi būti daroma nepriklausomai nuo jų.
Kokios yra 4 argumentų rūšys?
Keturios argumentų rūšys:
1. Indukcinis
2. Dedukcinis
3. Abdukcija
4. Analogija
1. Indukciniai argumentai – tai argumentai, kuriais nuo tam tikrų prielaidų einama prie bendros išvados. Kitaip tariant, nuo konkrečių dalykų pereinama prie bendrųjų. Pavyzdžiui, jei pastebėsime, kad visos iki šiol matytos varnos yra juodos, galime daryti išvadą, kad visos varnos yra juodos.
2. Dedukciniai argumentai – tai argumentai, kuriais nuo bendrų prielaidų einama prie konkrečios išvados. Kitaip tariant, pereinama nuo bendro prie konkretaus. Pavyzdžiui, jei žinome, kad visos varnos yra juodos, galime daryti išvadą, kad priešais mus esanti varna taip pat yra juoda.
3. Abdukciniai argumentai – tai argumentai, kai nuo prielaidų rinkinio einama prie geriausio tų prielaidų paaiškinimo. Kitaip tariant, bandoma rasti labiausiai tikėtiną faktų visumos paaiškinimą. Pavyzdžiui, jei pamatysime juodą varną medyje, galime daryti išvadą, kad varna bando suvalgyti maisto gabalėlį, kuris taip pat yra medyje.
4. Analoginiai argumentai – tai argumentai, grindžiami dviejų dalykų analogija. Pavyzdžiui, jei žinome, kad katė yra žinduolis, o šuo yra žinduolis, galime daryti išvadą, kad katė tam tikrais atžvilgiais panaši į šunį.
Kam naudojamas argumentavimas?
Argumentacija naudojama siekiant įtikinti ką nors kuo nors tikėti arba ką nors daryti. Šiais atvejais argumentuotojai turi pateikti įrodymų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti. Įrodymai gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, duomenys, anekdotai arba ekspertų parodymai. Svarbiausia, kad šis įrodymas būtų įtikinamas ir logiškas, siekiant įtikinti kitą asmenį.
Argumentacija taip pat naudojama kasdieniame gyvenime siekiant įtikinti kitus, kad jie suprastų mūsų požiūrį. Pavyzdžiui, argumentais galime įtikinti viršininką padidinti atlyginimą arba įtikinti draugus eiti su mumis į kiną. Šiais atvejais vėl turime pateikti įrodymų ir argumentų savo teiginiams pagrįsti.
Trumpai tariant, argumentacija naudojama siekiant įtikinti kitus, pateikiant įrodymus ir argumentus savo teiginiams pagrįsti.
Kas yra argumentacija ir pavyzdys?
Argumentavimas – tai samprotavimo procesas, kurio metu asmuo bando įtikinti kitą asmenį dėl ko nors. Norėdami tai padaryti, jie naudos įvairius metodus, pavyzdžiui, įrodymų pateikimą, logikos naudojimą ir apeliavimą į emocijas.
Pavyzdžiui, kas nors gali teigti, kad svarbu balsuoti, kad galėtum turėti įtakos šalies valdymui. Jie gali pateikti įrodymų, kaip balsavimas praeityje lėmė teigiamus pokyčius arba kaip balsavimo nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių. Taip pat gali būti bandoma apeliuoti į asmens, su kuriuo ginčijamasi, emocijas, kalbant apie tai, kad balsavimas yra būdas ginti tai, kuo tiki, arba apie tai, kad tai yra būdas išsakyti savo nuomonę.
Kas yra argumentų apibrėžtis esė?
Apibrėžimo argumentų rašinys – tai argumentacinio rašinio rūšis, kuria siekiama apibrėžti terminą ar sąvoką. Tai galima padaryti pateikiant nagrinėjamos sąvokos apibrėžtį, o po to pateikiant patvirtinančius įrodymus, kodėl ši apibrėžtis yra tiksli. Norint veiksmingai argumentuoti apibrėžtį, svarbu pasirinkti terminą, kurį galima pakankamai apibrėžti esė apimtyje, ir pateikti įrodymų, pagrindžiančių pasirinktą apibrėžtį.