Astrolabas – tai įrankis, kurį astronomai ir navigatoriai naudoja žvaigždžių ir planetų padėčiai matuoti ir vietos laikui apskaičiuoti. Astroliabiją II a. pr. m. e. pirmą kartą išrado graikų astronomas Hiparchas, vėliau ją naudojo arabų ir Europos astronomai viduramžiais ir Renesanso laikais.
Astroliabą sudaro diskas, vadinamas mater, kurio kraštas apjuostas graduota skale. Diskas yra pakabintas ant rodyklės, vadinamos alidadė, kurią galima pasukti, kad ji atitiktų skirtingas žvaigždes ar planetas. Žvaigždės ar planetos padėtis nuskaitoma iš skalės, o laiką galima apskaičiuoti pagal Saulės padėtį.
Astroliabas taip pat gali būti naudojamas žvaigždės ar planetos aukščiui matuoti. Sukant alidadę tol, kol žvaigždė ar planeta atsidurs vienoje linijoje su horizontu, aukštį galima nuskaityti pagal skalę.
Viduramžiais ir Renesanso epochoje astroliabas buvo svarbus astronomų ir navigatorių įrankis. Tai leido atlikti tikslius žvaigždžių ir planetų padėčių matavimus, apskaičiuoti vietos laiką ir aukštį.
Kas ir kada išrado astroliabą?
Pirmąjį astroliabą išrado graikų matematikas, fizikas ir inžinierius Teodosijus iš Bitinijos II a. pr. m. e.
Kam viduramžiais buvo naudojamas astroliabas?
Viduramžiais astroliabas buvo populiarus mokslinis instrumentas. Ji buvo naudojama įvairiais tikslais, įskaitant Saulės ir žvaigždžių padėties nustatymą, laiko matavimą ir užtemimų prognozavimą. Astroliabą taip pat galima naudoti pastatų ir medžių aukščiui apskaičiuoti ir atstumui tarp dviejų taškų nustatyti.
Ar astrolabai vis dar naudojami šiandien?
Nuo 2020 m. nėra žinoma atvejų, kad astroliabas būtų naudojamas pagal pirminę paskirtį. Tačiau yra keletas šiuolaikinių prietaisų, kurie atlieka tą pačią funkciją kaip astroliabas, nors ir šiuolaikiškiau bei tiksliau. Labiausiai paplitęs iš jų yra sekstantas, kuriuo veidrodžiais matuojamas kampas tarp horizonto ir dangaus kūno. Kitos panašios priemonės yra oktantas ir kvadrantas.
Kas yra astroliabas ir kaip jis veikia?
Astroliabas – tai įrankis, kurį senovės astronomai naudojo Saulės, Mėnulio ir žvaigždžių padėčiai matuoti. Jį sudaro diskas su besisukančia rodykle (vadinama rete), kuri naudojama įrankiui suderinti su dangaus kūnais. Rodyklės padėtis diske rodo kūno padėtį danguje.