Atmosferos temperatūra – tai oro tūrio dalelių vidutinės kinetinės energijos matas. Paprastai jis išreiškiamas kelvinų arba Celsijaus laipsnių vienetais.
Atmosferos temperatūros profilis – tai vertikalus temperatūros matavimų, atliktų skirtinguose Žemės atmosferos aukščiuose, profilis. Profilį galima naudoti norint suprasti atmosferos sąlygas tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, temperatūros inversijos sluoksnį troposferoje.
Atmosferos temperatūra kinta priklausomai nuo aukščio. Aukščiausia temperatūra yra stratosferoje, o žemiausia – troposferoje. Žemės atmosferą šildo Saulė, o šilumos kiekis priklauso nuo aukščio virš jūros lygio. Saulės energija intensyviausia ties ekvatoriumi, o atmosfera labiau įkaista žemesniame aukštyje. Dėl to susidaro temperatūros gradientas, kai aukščiausia temperatūra yra prie ekvatoriaus, o žemiausia – prie ašigalių.
Atmosfera taip pat vėsėja didėjant aukščiui. Taip yra todėl, kad didesniame aukštyje atmosfera yra plonesnė ir mažiau oro sugeria ir sulaiko saulės šilumą. Dėl to susidaro temperatūros inversija, kai žemiausia temperatūra yra stratosferoje, o aukščiausia – troposferoje.
Atmosferos temperatūrai įtakos gali turėti ir kiti veiksniai, pvz., debesys. Debesys atspindi dalį saulės šilumos atgal į kosmosą, be to, jie gali sulaikyti šilumą netoli Žemės paviršiaus. Dėl to gali būti aukštesnė temperatūra netoli
Kas vyksta su atmosferos temperatūra?
Atmosferos temperatūra skiriasi priklausomai nuo Žemės vietos. Žemės atmosfera yra suskirstyta į skirtingus sluoksnius, kurių kiekvienas turi savo vidutinę temperatūrą. Arčiausiai Žemės paviršiaus esančio sluoksnio, troposferos, vidutinė temperatūra yra apie -18 °C (-0.4°F). Stratosferos, kuri yra sluoksnis virš troposferos, vidutinė temperatūra yra apie -55 °C (-67 °F). Mezosferos, t. y. sluoksnio virš stratosferos, vidutinė temperatūra yra apie -93 °C (-135 °F).
Kas yra atmosferos temperatūra ir slėgis?
Atmosferos temperatūra yra atmosferos dalelių vidutinės kinetinės energijos matas. Kinetinė dalelės energija – tai energija, kurią ji turi dėl savo judėjimo. Kuo aukštesnė temperatūra, tuo greičiau juda dalelės.
Atmosferos slėgis – tai atmosferos svorio jėga, veikianti ploto vienetą. Kuo didesnis slėgis, tuo sunkesnė atmosfera.
Kaip išmatuoti atmosferos temperatūrą?
Atmosferos temperatūrą galima išmatuoti keliais skirtingais būdais. Dažniausiai naudojamas termometras. Termometrai veikia matuodami juos supančio oro temperatūrą.
Kitas būdas matuoti atmosferos temperatūrą – naudoti meteorologinį balioną. Meteorologiniai balionai pripildomi oro ir paleidžiami į atmosferą. Kylant oro balionui, oras baliono viduje plečiasi, o šis plėtimasis naudojamas atmosferos temperatūrai matuoti.
Trečias būdas matuoti atmosferos temperatūrą – naudoti palydovą. Palydovai matuoja atmosferos temperatūrą matuodami Žemės paviršiaus skleidžiamą infraraudonąją spinduliuotę.
Kuo skiriasi aplinkos temperatūra nuo atmosferos temperatūros?
Aplinkos temperatūra – tai objektą supančio oro temperatūra. Atmosferos temperatūra – tai oro temperatūra Žemės atmosferoje. Šie du terminai dažnai vartojami pakaitomis, tačiau tarp jų yra subtilus skirtumas. Aplinkos temperatūra – tai artimiausios objekto aplinkos temperatūra, o atmosferos temperatūra – tai visos atmosferos temperatūra.
Atmosferos temperatūra yra atmosferos molekulių vidutinės kinetinės energijos matas. Ją veikia įvairūs veiksniai, įskaitant Saulės spinduliuotę, Žemės sukimąsi ir šilumos išsiskyrimą iš Žemės vidaus. Kita vertus, aplinkos temperatūra – tai oro, esančio aplink objektą, temperatūros matas. Joms nedaro tokio didelio masto veiksnių, pavyzdžiui, Saulės spinduliuotės ar Žemės sukimosi, poveikio. Aplinkos temperatūrai didesnę įtaką daro vietiniai veiksniai, pavyzdžiui, netoliese esančių objektų skleidžiama šiluma.