Atominė bomba – tai ginklas, kuriame naudojama atomo sprogstamoji galia. Pirmąją atominę bombą sukūrė mokslininkų grupė, vadovaujama Roberto Oppenheimerio ir Dž. Robertas Oppenheimeris ir Edvardas Telleris, Antrojo pasaulinio karo metais dirbę prie Manheteno projekto. Pirmoji atominė bomba buvo išbandyta 1945 m. liepos 16 d. dykumoje netoli Alamogordo, Naujosios Meksikos valstijoje. Bandymas buvo sėkmingas ir 1945 m. rugpjūčio 6 d. ant Japonijos miesto Hirošimos buvo numesta atominė bomba. Po trijų dienų kita atominė bomba buvo numesta ant Nagasakio miesto. Po dviejų bombardavimų pasidavė Japonija ir baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Atominės bombos gaminamos naudojant uraną-235 arba plutonį-239. Šios medžiagos dedamos į bombos korpusą, kuris vėliau susprogdinamas. Sprogimo metu vyksta medžiagų branduolių dalijimasis, kurio metu išsiskiria didelis energijos kiekis. Atominės bombos griaunamąją jėgą lemia sprogimo energija.
Atominės bombos poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant bombos dydį, naudojamos medžiagos rūšį, sprogimo aukštį ir oro sąlygas. Didžiausias griaunamasis poveikis pasireiškia, kai bomba sprogsta ore, sukeldama sprogimą, vadinamą oro sprogimu. Šio tipo sprogimas sukelia smūginę bangą, kuri gali sulyginti su žeme pastatus ir pražudyti žmones.
Atominės bombos taip pat gali būti naudojamos radioaktyvioms iškritoms sukelti. Tai įvyksta, kai sprogimas
Kas pirmasis išrado atominę bombą?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra aiškaus sutarimo, kas pirmasis išrado atominę bombą. Šiam pasiekimui dažnai priskiriami keli skirtingi asmenys: Leo Szilardas, Enrico Fermi ir Dž. Robertas Oppenheimeris. Tačiau svarbu pažymėti, kad atominės bombos kūrimas buvo bendras darbas ir prie jos kūrimo prisidėjo daug asmenų.
Kokią žalą padarytų atominė bomba?
Atominė bomba padarytų didelę žalą teritorijai, kurioje ji sprogsta. Sprogimas sulygintų su žeme pastatus, sukurtų kraterius ir sukeltų didelio masto gaisrus. Bombos spinduliuotė taip pat sukeltų ilgalaikių sveikatos problemų šios vietovės žmonėms, įskaitant padidėjusią vėžio riziką.
Kas galingesnis – branduolinė ar atominė bomba?
Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes jis priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant lyginamos branduolinės bombos tipą ir atominės bombos tipą. Tačiau apskritai branduolinės bombos laikomos galingesnėmis už atomines bombas. Taip yra dėl to, kad branduolinės bombos remiasi branduolių dalijimusi arba branduolių sinteze, kad sukeltų didelį sprogimą, o atominės bombos remiasi įprastinių sprogmenų detonacija, kad sukeltų mažesnį, labiau apribotą sprogimą.
Ką iš tikrųjų daro atominė bomba?
Atominė bomba – tai ginklas, kuriame sprogimui sukelti naudojama atomo branduolio galia. Kai tam tikrų atomų branduoliai skyla (procesas vadinamas branduolių dalijimusi), išsiskiria energija, kuri gali būti panaudota sprogimui sukelti. Ši energija išsiskiria šilumos ir spinduliuotės pavidalu.
Sprogimo metu atsiradusi šiluma gali sukelti smūginę bangą, kuri gali pažeisti arba sunaikinti netoliese esančius objektus. Sprogimo sukelta spinduliuotė taip pat gali būti kenksminga žmonėms ir gyvūnams.