Atomo orbitalė – tai matematinė funkcija, apibūdinanti elektronų banginę elgseną atome. Šią funkciją galima naudoti apskaičiuojant tikimybę rasti elektroną bet kuriame konkrečiame erdvės taške. Atomo orbitalės formą lemia elektrono energija. Kuo didesnė elektrono energija, tuo labiau išsklaidyta orbitalė.
Kaip vadinama atomo orbitalė?
Atominė orbitalė – taip vadinama trimatė erdvė aplink atomo branduolį, kurioje greičiausiai yra elektronų. Šių orbitų formas lemia joms priskirtų kvantinių skaičių vertės.
Kas yra atominės orbitalės pavyzdys?
Atomo orbitalė – tai erdvės sritis aplink atomą, kurioje gali būti elektronas. Orbitalę apibrėžia elektrono energija, kuri priklauso nuo atstumo iki branduolio. Kuo arčiau branduolio yra elektronas, tuo mažesnė jo energija.
Labiausiai paplitęs atomo orbitalės tipas yra s orbitalė, kuri yra tiesiog erdvės sfera aplink branduolį. P orbitalė yra hantelio formos orbitalė, turinti dvi skiltis. d orbitalė yra keturlapio dobilo formos, o f orbitalė – šešialapio dobilo formos.
Kur yra atomo orbitalė?
Atomo orbitalė yra kvantinės mechanikos modelis, naudojamas elektronų banginei elgsenai atomuose apibūdinti. Terminas „orbitalė“ reiškia, kad elektronai nėra išsidėstę konkrečiame erdvės taške, o egzistuoja kaip tikimybinė banga, pasiskirsčiusi plote aplink branduolį. Orbitalės dydis ir forma priklauso nuo elektrono energijos.
Kokios yra 7 atomų orbitų rūšys?
7 tipų atomų orbitalės yra s, p, d, f, g, h ir i orbitalės.
s orbitalė yra paprasčiausia atomo orbitalė, kuriai būdinga viena sferinė banginė funkcija. P orbitalė yra šiek tiek sudėtingesnė, jai būdingos trys banginės funkcijos, nukreiptos x, y ir z kryptimis. D orbitalė yra dar sudėtingesnė, ją apibūdina penkios banginės funkcijos, nukreiptos x, y, z ir xy kryptimis. f orbitalė yra sudėtingiausia iš septynių, jai būdingos septynios banginės funkcijos, nukreiptos x, y, z, xy, xz, yz ir xyz kryptimis.