Augalija – tai terminas, vartojamas apibūdinti vietovės augalams, įskaitant gyvąją ir negyvąją dalį. Gyvosios augmenijos dalys yra lapai, stiebai ir žiedai, o negyvosios dalys – dirvožemis ir oras. Augmenijos galima rasti beveik visose Žemės aplinkose – nuo šalčiausių poliarinių regionų iki karščiausių dykumų.
Augmenija yra svarbi ekosistemos dalis ir atlieka svarbų vaidmenį keičiantis dujoms tarp atmosferos ir dirvožemio. Augalai gamina deguonies dujas, kurios yra būtinos visiems gyvūnams kvėpuoti, taip pat sugeria anglies dioksido dujas, kurios padeda reguliuoti Žemės temperatūrą. Augalija taip pat padeda išvengti dirvožemio erozijos ir yra daugelio gyvūnų buveinė.
Kokie yra 4 augalijos tipai?
Keturios augmenijos rūšys yra šios:
1. Žolynai
2. Miškai
3. Dykumos
4. Tundra
Kokia yra natūrali augmenija?
Natūrali augmenija – tai augmenija, esanti natūralioje, nepažeistoje teritorijoje. Tai visi augalai, medžiai, krūmai ir kita augmenija, kurie auga tam tikroje teritorijoje be žmogaus įsikišimo. Natūralią vietovės augmeniją lemia vietovės klimatas, dirvožemis ir reljefas.
Koks yra augmenijos pavyzdys?
Egzistuoja daugybė augmenijos rūšių, tačiau vienas iš pavyzdžių yra miškas. Miškus sudaro medžiai ir kiti sumedėję augalai, ir jie atlieka svarbų vaidmenį pasauliniame anglies dioksido apytakos cikle.
Ar vegetacinis augimas yra tas pats, kas augalai?
Ne, augmenija nėra tas pats, kas augalai. Augmenija yra bendras terminas, reiškiantis vietovės augaliją, o augalai – gyvi organizmai, kurie yra augmenijos dalis.