Šaunuolis

Viduramžių ir Renesanso Europoje juokdarys buvo profesionalus kvailys arba komikas. Juokdariai taip pat buvo vadinami kvaileliais, o kai kuriais atvejais – teismo juokdariais. Jų vaidmuo buvo linksminti karališkąją šeimą ir kilminguosius, todėl jie paprastai atlikdavo įvairias užduotis, pavyzdžiui, juokaudavo, krėsdavo pokštus, dainuodavo, šokdavo ir pasakodavo istorijas. Juokdariai dažnai buvo samdomi valdovų kaip pramoga, tačiau jie taip pat atliko svarbią socialinę funkciją, nes dažnai satyrikuodavo ir kritikuodavo valdančiuosius.

Juokdariai paprastai dėvėjo ryškiaspalvius drabužius ir turėjo išraiškingų veido bruožų, pavyzdžiui, išraiškingus antakius arba didelę nosį. Jie taip pat dažnai nešiojosi rekvizitus, pavyzdžiui, lazdą ar varpų rinkinį. Juokdariai dažnai būdavo samdomi valdovų kaip pramoga, tačiau jie taip pat atliko svarbią socialinę funkciją, nes dažnai buvo naudojami satyrizuoti ir kritikuoti valdančiuosius.

Kodėl karalius pasiuntė dvaro juokdarį?

Karalius pasiuntė dvaro juokdarį, nes norėjo, kad kas nors jį linksmintų ir prajuokintų.

Kaip vadinama juokdario kepurė?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra vienos konkrečios skrybėlės, kuri būtų visuotinai siejama su juokdariais. Tačiau kai kurie įprasti juokdarių skrybėlių pasirinkimai yra skrybėlės su viršugalviu, skrybėlės su snapeliu ir skrybėlės su snapeliu.

Ar buvo moterų juokdarių?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra aiškaus apibrėžimo, kas yra juokdarys.“ Tačiau yra kelios istorinės asmenybės, kurios garsėjo savo šmaikštumu ir humoru ir kurias galbūt būtų galima laikyti moterimis juokdarėmis. Pavyzdžiui, Anė Boleyn, antroji karaliaus Henriko VIII žmona, garsėjo aštriu protu ir inteligencija, dažnai linksmindavo dvarą savo šmaikštumu ir humoru. Karalienė Elžbieta I taip pat garsėjo šmaikštumu ir humoru, sakoma, kad jai patiko juokauti su savo dvariškiais.

Kaip kas nors tampa juokdariu?

Nėra vieno konkretaus kelio, kaip tapti juokdariu, tačiau yra keletas bendrų bruožų, kuriais pasižymi sėkmingi šios profesijos atstovai. Daugelis juokdarių turi scenos menų patirties, pavyzdžiui, aktorystės, klounados ar žongliravimo. Be to, jos turi gebėti mąstyti ir sumaniai reaguoti į bet kokią situaciją.

Kai kurie juokdariai pradeda nuo gatvės artistų, o karjeros laiptais kyla savo sugebėjimais stebindami juos matančius žmones. Kiti gali susirasti darbą keliaujančiame cirke ar karnavale. Dar kiti gali dirbti Renesanso mugėje arba viduramžių rekonstrukcijų grupėje. Galiausiai, geriausias būdas tapti sėkmingu juokdariu – turėti prigimtinį talentą prajuokinti žmones ir sugebėti nuolat sugalvoti naujos medžiagos, kuri juos linksmintų.

Parašykite komentarą