Bedieviškumas

Bedieviškumas – tai būsena, priešinga arba stokojanti dievobaimingumo, kuris yra pamaldumo, pagarbos ir pamaldumo savybė. Jai paprastai būdingas nuodėmingas ar amoralus elgesys, religinių įsitikinimų ir praktikų nepaisymas ir bendras dvasinio sąmoningumo trūkumas.

Kaip rašoma bedieviškumas?

Teisingai rašoma bedievystė – „bedieviškumas.“

Ką reiškia bedievis?

Sąvoka „bedievis“ kartais vartojama apibūdinti žmonėms ar daiktams, kurie laikomi neturinčiais Dievo ar religijos. Taip pat gali būti vartojamas apibūdinti žmonėms, kurie laikomi amoraliais arba nedorais.

Kaip dar kitaip vadinasi bedievystė?

Nedorybės apibrėžimas pagal Merriam-Websterio žodyną yra toks: „savybė ar būsena būti nedoram.“

Sinonimas bedieviškumui galėtų būti nedorybė.

Kas yra bedievystė Biblijoje?

Biblijoje nėra konkrečiai apibrėžta, kas yra bedievystė, tačiau iš to, kaip ši sąvoka vartojama Šventajame Rašte, galime susidaryti bendrą vaizdą, ką ji reiškia. Apskritai bedieviškumas reiškia viską, kas prieštarauja Dievui ar Jo keliams. Tai gali būti tokie dalykai kaip nuodėmė, maištas, stabmeldystė ar bet kokia kita nedorybės rūšis.

Vienas geriausių bedievystės pavyzdžių pateikiamas Laiške romiečiams, kur Paulius aprašo, kaip nuodėminga žmonija nusigręžė nuo Dievo ir tapo nuodėmės vergais. Tai yra mūsų pačių bedievystės rezultatas, kuris veda į mirtį. Tačiau per Kristų mums gali būti atleista ir išlaisvinti iš nuodėmių.

Taigi, trumpai tariant, bedieviškumas yra viskas, kas prieštarauja Dievui. Tai mūsų maištas ir nedorybės, kurios mus atitolina nuo Jo. Tačiau per Kristų mums gali būti atleista ir mes galime būti laisvi.

Parašykite komentarą