Deiksika

Deiksika – tai lingvistinis terminas, reiškiantis žodžius ir frazes, kurių negalima suprasti neatsižvelgiant į kontekstą, kuriame jie vartojami. Deiktiniams išsireiškimams priskiriami asmeniniai įvardžiai (aš, tu, man ir pan.), parodomieji įvardžiai (šis, tas ir pan.), ir indeksiniai išsireiškimai (čia, ten, dabar, tada ir pan.). Deiksika yra pagrindinė pragmatikos, t. y. kalbos vartojimo kontekste tyrimo, sąvoka.

Kas yra deiktinis žodis?

Deiktinis žodis – tai žodis, nurodantis į daiktą ar sąvoką realiame pasaulyje. Deiktiniai žodžiai dažnai vartojami kartu su kitais žodžiais, kad sukurtų prasmingą frazę ar sakinį. Pavyzdžiui, žodis „tai“ yra deiktinis žodis, nurodantis į netoliese esantį objektą ar sąvoką. Žodis „kad“ yra deiktinis žodis, nurodantis į toliau esantį objektą ar sąvoką.

Kaip vartoti deixis sakinyje?

Deiksika – tai kalbinis reiškinys, kai žodžiai ar frazės įgyja prasmę dėl konteksto, kuriame jie vartojami. Pavyzdžiui, žodis „čia“ turi skirtingą reikšmę priklausomai nuo to, ar jis vartojamas tokiame sakinyje kaip „Aš čia!“ (savo buvimo vietai nurodyti) arba „Ateik čia!“ (prašyti ko nors atvykti į savo vietą).

Kokios yra deiksikacijos rūšys?

Yra trys pagrindinės deikso rūšys: asmens deikso, vietos deikso ir laiko deikso. Kiekvieną iš šių tipų galima dar suskirstyti į subkategorijas.

Asmens deiksė – tai žodžiai ar frazės, nurodančios kalbančiojo ar rašančiojo asmens tapatybę ar vietą. Pavyzdžiui, pirmojo asmens įvardžiai (aš, aš, mes, mes) yra asmens d eiksmai, nes jie nurodo, kad kalbėtojas kreipiasi į save. Antrojo asmens įvardžiai (tu, tavo) taip pat yra asmenuojamosios d eikšmės, nes jie nurodo, kad kalbėtojas kreipiasi į asmenį, su kuriuo kalba.

Vietos deikzė – tai žodžiai ar frazės, nurodančios kalbėtojo ar rašytojo buvimo vietą. Pavyzdžiui, tokios frazės kaip „čia“ ir „ten“ yra vietos dejonės, nes nurodo kalbančiojo buvimo vietą.

Laiko deiksika – tai žodžiai ar frazės, nurodančios laiką, kada kalbėtojas ar rašytojas kalba ar rašo. Pavyzdžiui, tokios frazės kaip „dabar“ ir „rytoj“ yra laiko deiksi, nes jos nurodo, kada kalbėtojas kalba.

Kokia yra deiksikacijos paskirtis?

Deiksika – tai nuoroda, kai tam tikrais žodžiais ar posakiais žmonės ar daiktai identifikuojami pagal jų vietą laike ar erdvėje. Šie žodžiai ar posakiai paprastai yra įvardžiai, pavyzdžiui, „aš“, „tu“, „šis“ ar „šis“.“ Deiksika taip pat gali būti vartojama kalbant apie netoliese ar toli esančius daiktus, apie tai, kas įvyko praeityje ar įvyks ateityje.

Parašykite komentarą