Dešimtinė

Dešimtinė – tai dešimtoji ko nors dalis, mokama kaip savanoriškas įnašas arba kaip mokestis religinei įstaigai paremti.

Žodis „dešimtinė“ kilęs iš senosios anglų kalbos žodžio „teogoþa“, reiškiančio dešimtąją dalį.

Ką Biblija sako apie dešimtinių mokėjimą?

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra vienos nuomonės, ką Biblija sako apie dešimtinių mokėjimą. Kai kurie krikščionys mano, kad Biblija įsako krikščionims mokėti dešimtinę, o kiti mano, kad Biblijoje dešimtinė konkrečiai neminima, bet kalbama apie dosnų dalijimą Dievui ir kitiems. Taip pat esama įvairių nuomonių, kiek krikščionys turėtų duoti: vieni mano, kad 10 % yra mažiausia suma, o kiti mano, kad krikščionys turėtų duoti tiek, kiek gali. Galiausiai kiekvienas krikščionis pats sprendžia, ką, jo manymu, Biblijoje rašoma apie dešimtinės mokėjimą ir kiek jis turėtų duoti.

Kodėl mokame dešimtinę?

Pagrindinė priežastis, kodėl mokame dešimtinę, yra ta, kad tai yra paklusnumo Dievui aktas. Senajame Testamente Dievas buvo įsakęs Izraelio tautai atiduoti dešimtąją dalį savo derliaus levitams, o šie savo ruožtu atiduodavo dešimtąją dalį to, ką gaudavo, Viešpačiui (Skaičių 18, 26). Šis paklusnumo aktas buvo būdas žmonėms parodyti savo ištikimybę Dievui ir pripažinti, kad Jam priklauso viskas, ką jie turi.

Naujajame Testamente nėra konkretaus įsakymo mokėti dešimtinę, tačiau principas išlieka tas pats. Būdami krikščionys, pripažįstame, kad viskas, ką turime, priklauso Dievui, todėl turėtume noriai atiduoti Jam dalį to, ką Jis mums patikėjo. Dešimtinės davimas yra būdas išreikšti dėkingumą Dievui už Jo palaiminimus ir parodyti savo pasitikėjimą Jo aprūpinimu.

Nors paklusnumas ir dėkingumas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių reikia mokėti dešimtinę, yra ir praktinės naudos. Duodami dešimtinę investuojame į Dievo darbą ir galime būti tikri, kad Jis panaudos ją savo žmonėms palaiminti. Be to, dešimtinės mokėjimas yra geras būdas išsiugdyti sveiką požiūrį į pinigus ir turtą. Ji padeda mums prisiminti, kad galiausiai ne mes kontroliuojame savo išteklius ir kad turėtume būti dosnūs su tuo, kas mums duota.

Ką Dievas sako apie dešimtinę?

Biblijoje daug rašoma apie dešimtinę. Senajame Testamente Dievas įsako savo tautai skirti dešimtąją dalį savo pajamų levitams, kurie buvo atsakingi už palapinės ir kunigų poreikių priežiūrą. Naujajame Testamente Jėzus kalba apie dešimtinę, kalbėdamas apie atidavimą vargšams ir stokojantiems. Jis sako, kad visada turėtume dosniai duoti ir nebūti šykštūs.

Esmė ta, kad Dievui rūpi ne tai, kiek duodame, bet mūsų požiūris į davimą. Jis nori, kad būtume dosnūs ir džiugiai duotume, nieko nesitikėdami mainais.

Iš kur atsirado 10 % dešimtinės mokestis?

Mozės Įstatyme izraelitams buvo įsakyta dešimtadalį savo derliaus atiduoti levitams (Skaičių 18, 21-24), o levitai turėjo atiduoti dešimtadalį savo derliaus Viešpačiui (Skaičių 18, 26-28). Ši dešimtinė buvo papildoma prie kitų aukų, kurias izraelitai turėjo atiduoti.

Naujasis Testamentas neįsako krikščionims duoti dešimtinę, tačiau skatina dosniai duoti (2 Korintiečiams 9, 6-8). Daugelis krikščionių nusprendžia atiduoti dešimtinę (10 % savo pajamų) kaip garbinimo ir paklusnumo aktą, nors tai nėra privaloma.

Idėja atiduoti dešimtąją dalį savo pajamų Viešpačiui yra biblinis principas, atsiradęs dar prieš Mozės Įstatymą. Abraomas davė dešimtąją dalį karo grobio Aukščiausiojo Dievo kunigui Melchizedekui (Pr 14, 20). Vėliau Jokūbas pažadėjo atiduoti dešimtąją dalį savo pajamų Viešpačiui, jei Dievas jį palaimins (Pr 28, 20-22).

Nors Mozės įstatymas reikalavo, kad izraelitai atiduotų dešimtąją dalį savo produktų levitams, o levitai turėjo atiduoti dešimtąją dalį savo produktų Viešpačiui, nėra jokių požymių, kad tai buvo nuolatinė praktika iki Mozės įstatymo priėmimo ar po jo priėmimo. Idėja atiduoti dešimtąją dalį savo pajamų Viešpačiui yra biblinis principas, atsiradęs dar iki Mozės įstatymo, tačiau

Parašykite komentarą