Deontologija

Deontologija – tai mokslas apie pareigą ir įsipareigojimą. Deontologai mano, kad yra tam tikrų dalykų, kuriuos morališkai privalome daryti, neatsižvelgdami į pasekmes. Kita vertus, konsekvencialistai mano, kad teisinga elgtis taip, kad tai sukeltų geriausias pasekmes.

Deontologijai paprastai priešpastatomas konsekvencializmas, o šie du terminai dažnai vartojami pakaitomis. Tačiau tarp jų yra keletas svarbių skirtumų. Viena vertus, deontologijoje daugiausia dėmesio skiriama veiksmo ketinimams, o konsekvencializme – veiksmo rezultatams.

Deontologai taip pat linkę pabrėžti asmens teisių ir pareigų svarbą, o konsekvencialistai labiau rūpinasi bendra visuomenės gerove. Galiausiai deontologai dažnai teigia, kad kai kurie veiksmai yra savaime blogi ir niekada negali būti pateisinami, nesvarbu, kokie būtų jų padariniai. Kita vertus, konsekvencialistai mano, kad tikslas visada pateisina priemones.

Koks yra deontologijos pavyzdys?

Deontologija – etikos teorija, pagal kurią veiksmo teisingumą ar neteisingumą lemia veiksmo atitikimas taisyklei ar principui, o ne jo pasekmės.

Taigi, deontologijos pavyzdys būtų, jei kas nors laikytųsi taisyklės „nemeluok“, net jei tiesos sakymas sukeltų blogų pasekmių.

Kas yra deontologija ir utilitarizmas?

Deontologija – etikos teorija, teigianti, kad veiksmas yra teisingas, jei jis atitinka moralinę taisyklę, net jei veiksmo pasekmės yra blogos.

Utilitarizmas – tai etinė teorija, pagal kurią veiksmas yra teisingas, jei jis teikia didžiausią naudą didžiausiam skaičiui žmonių, net jei veiksmo pasekmės kai kuriems žmonėms yra blogos.

Ką reiškia deontologinė etika?

Deontologinė etika, dar vadinama pareigomis grindžiama etika, yra etikos teorija, teigianti, kad yra tam tikrų pareigų, kurias privalome atlikti nepriklausomai nuo pasekmių. Šios pareigos dažnai kodifikuojamos įstatymuose arba moralės kodeksuose, ir mes privalome jiems paklusti. Deontologinė etika dažnai priešpriešinama konsekvencialistinei etikai, kuri teigia, kad teisinga elgtis taip, kaip tai sukels geriausias pasekmes.

Kokios yra deontologijos taisyklės?

Deontologijos taisyklės paprastai susijusios su mūsų pareigų pobūdžiu ir konkrečių veiksmų teisingumu ar neteisingumu. Deontologinės teorijos paprastai priešpriešinamos konsekvencialistinėms teorijoms, kuriose daugiausia dėmesio skiriama veiksmų rezultatams.

Egzistuoja daug skirtingų deontologinių teorijų, kurių kiekviena turi savo taisyklių rinkinį. Tačiau yra keletas bendrų principų, kurie yra bendri visoms deontologinėms teorijoms.

Pirma, deontologinėse teorijose paprastai teigiama, kad kai kurie veiksmai yra iš esmės neteisingi, nepriklausomai nuo jų pasekmių. Šie draudimai kartais vadinami „absoliučiais draudimais“ ir manoma, kad jie privalomi mums visiems, nepriklausomai nuo konkrečių aplinkybių.

Antra, deontologinėse teorijose dažnai teigiama, kad turime įsipareigojimų kitiems, kurie nepriklauso nuo mūsų pačių interesų. Kitaip tariant, turime pareigą padėti kitiems, net jei tai neatitinka mūsų asmeninių interesų.

Trečia, deontologinėse teorijose dažnai daug dėmesio skiriama veikėjų ketinimams. Dažnai manoma, kad veiksmas yra neteisingas, jei jis atliekamas dėl neteisingų priežasčių, net jei jo pasekmės yra geros.

Ketvirta, deontologinės teorijos yra linkusios labai kritiškai vertinti utilitarizmą – konsekvencialistinę teoriją, kurioje veiksmai vertinami pagal jų pasekmes. Utilitaristai dažnai teigia, kad kai kurie veiksmai, kurie iš esmės yra neteisingi, gali būti pateisinami, jei jie veda prie didesnio gėrio. Tačiau deontologai paprastai atmeta šį požiūrį, teigdami, kad tikslas niekada nepateisina priemonių.

Parašykite komentarą