Diachronija

Terminas diachronija kilęs iš graikiškų žodžių διά (dia-, reiškiančio „per“) ir χρόνος (chronos, reiškiančio „laikas“). Jis vartojamas kalbai, kuri laikui bėgant keičiasi, tyrinėti.

Diachroninė kalbotyra užsiima kalbos kaitos aprašymu ir paaiškinimu. Jame užduodami tokie klausimai: Kodėl kalbos keičiasi? Kaip jie keičiasi? Kokios yra pokyčių pasekmės?

Diachroninis požiūris skiriasi nuo sinchroninio požiūrio, kai daugiausia dėmesio skiriama kalbos tyrimui vienu laiko momentu (i.e. sinchroniškai).

Kalbos kaita yra sudėtingas reiškinys, kurį galima nagrinėti įvairiais aspektais. Pavyzdžiui, pokyčiai gali būti tiriami atskirų garsų (fonetiniai pokyčiai), žodžių (leksiniai pokyčiai), gramatikos (struktūriniai pokyčiai) arba visos kalbos sistemos (kalbos pokyčiai) lygmeniu.

Kalbos kaitą gali lemti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kontaktai su kitomis kalbomis, žodžių vartojimo būdo pokyčiai, socialinio ir kultūrinio konteksto pokyčiai.

Diachronijos tyrimas gali padėti suprasti kalbos istoriją, taip pat ir dabartinėje kalboje vykstančius kaitos procesus.

Kas yra diachroninis tyrimas?

Diachroninis tyrimas – tai tyrimas, kuriame nagrinėjama, kaip tam tikras reiškinys keitėsi laikui bėgant. Tai gali būti tam tikros kalbos kaita per šimtmečius arba tam tikro socialinio papročio evoliucija laikui bėgant. Diachroniniai tyrimai dažnai priešpastatomi sinchroniniams tyrimams, kuriuose tam tikras reiškinys nagrinėjamas vienu laiko momentu.

Kaip dar kitaip vadinama diachroninė?

Žodis „diachroninis“ dažnai vartojamas lingvistikoje apibūdinant kalbos kaitos laikui bėgant tyrimą. Susijęs terminas yra „sinchroninis“, kuriuo apibūdinamas kalbos tyrimas tam tikru laiko momentu.

Kas yra diachroninis pavyzdys?

Diachroninis pavyzdys – tai pavyzdys, rodantis pokytį laikui bėgant. Tai gali būti ko nors vartojimo, gamybos ar supratimo būdo pasikeitimas.

Kuo skiriasi sinchronija nuo diachronijos?

Pagrindinis skirtumas tarp sinchronijos ir diachronijos yra tas, kad sinchronija reiškia tuo pačiu metu vykstantį reiškinį, o diachronija – laikui bėgant vykstantį reiškinį.

Sinchronija kalbotyroje paprastai vartojama kalbant apie du ar daugiau elementų, kurie tam tikru laiko momentu tarpusavyje yra susiję atitinkamais ryšiais. Pavyzdžiui, kai du žmonės kalbasi, jų pasikeisti pasisakymai yra sinchroniški vienas kitam. Kita vertus, diachronija vartojama kalbant apie pokyčius, kurie vyksta laikui bėgant. Pavyzdžiui, kalbos raida istorijos eigoje yra diachroninis reiškinys.

Parašykite komentarą