Dialektologija

Dialektologija – tai kalbos ypatybių geografinio pasiskirstymo ir raidos tyrimas, paprastai vienoje kalboje arba artimai susijusių kalbų grupėje. Tai lingvistikos šaka, užsiimanti tarmių identifikavimu, aprašymu ir klasifikavimu.

Dialektologai siekia suprasti veiksnius, kurie lemia tarmių formavimąsi ir vystymąsi, taip pat būdus, kuriais jos laikui bėgant kinta. Taip pat nagrinėjami būdai, kuriais tarmės skiriasi viena nuo kitos, ir kaip šiuos skirtumus galima panaudoti nustatant kalbėtojų geografinę kilmę.

Dialektologija yra duomenimis pagrįsta disciplina, kuri labai remiasi realioje aplinkoje surinktų kalbinių duomenų rinkimu ir analize. Šie duomenys gali būti įvairių formų, įskaitant šnekamosios kalbos pokalbius, rašytinius tekstus ir kalbinius korpusus.

Tarmių tyrimas turi ilgą istoriją, siekiančią senovės graikų mokslininkus, kurie pirmieji pradėjo fiksuoti šnekamosios graikų kalbos skirtumus. Dialektologija kaip oficiali disciplina atsirado XIX a., išleidus tokius svarbius darbus kaip Johanno Georgo Zimmermanno Die Sprach- und Mundarten der Schweiz (1808 m.) ir Karlo Vernerio Die Sprachlage der Germanischen Völker (1876 m.).

Šiandien dialektologija yra klestinti kalbotyros sritis, kurios tyrėjai dirba su įvairiomis kalbomis ir regionais visame pasaulyje.

Kokia yra dialektologijos svarba?

Dialektologija – tai tarmių, arba regioninių kalbos atmainų, tyrinėjimas. Tyrimai susiję su tarmių aprašymu ir klasifikavimu, taip pat su klausimais, kaip ir kodėl jos kinta laikui bėgant.

Dialektologija turi ilgą istoriją, siekiančią senovės graikus. XVIII ir XIX a. dialektologija buvo svarbi kalbininkų, tyrinėjusių kalbų ryšius, priemonė. Dialektai gali suteikti vertingos informacijos apie kalbos istoriją ir raidą bei padėti atskleisti naujų kalbų raidos procesus.

Šiandien dialektologija vis dar yra svarbi kalbininkų priemonė, tačiau ji taip pat turi daug praktinio pritaikymo galimybių. Pavyzdžiui, dialektologai gali padėti nustatyti kalbėtojų, kalbančių tam tikra kalba, regioninę kilmę, taip pat gali būti naudojami kuriant kalbos mokymo medžiagą, kuri būtų tinkamesnė konkretiems regionams.

Kokios yra dialektologijos rūšys?

Dialektų tyrimas vadinamas dialektologija. Dialektologai siekia suprasti įvairių kalbos tarmių panašumus ir skirtumus, taip pat tai, kaip ir kodėl tos tarmės susiformavo.

Dialektologai gali taikyti kelis skirtingus požiūrius. Jie gali būti skirti konkrečios tarmės istorijai arba tam, kaip tarmės vartojamos skirtinguose regionuose. Jie taip pat gali tirti, kaip tarmės kinta laikui bėgant arba kaip jos vartojamos įvairiose socialinėse situacijose.

Kas yra dialektas ir dialektologija?

Dialektas – kalbos atmaina, būdinga tam tikrai kalbėtojų grupei. Jis dažnai priešpastatomas standartinei anglų kalbai, kuri yra dažniausiai mokyklose dėstoma ir oficialioje aplinkoje vartojama kalbos forma.

Dialektologija yra tarmių tyrimas. Paprastai renkami ir analizuojami duomenys apie tam tikros tarmės tarimą, gramatiką ir žodyną.

Kuo skiriasi sociolingvistika ir dialektologija?

Apskritai sociolingvistika – tai kalbos tyrimas, susijęs su socialiniais veiksniais, o dialektologija – tai regioninių kalbos skirtumų tyrimas. Tačiau šios dvi sritys labai sutampa ir daugelis mokslininkų atlieka tiek sociolingvistinius, tiek dialektologinius tyrimus.

Vienas iš pagrindinių skirtumų tarp sociolingvistikos ir dialektologijos yra tas, kad sociolingvistika paprastai daugiau dėmesio skiria kalbos variacijoms (t. y.e. skirtingus tos pačios kalbos kalbėjimo būdus), o dialektologija labiau nagrinėja kalbų skirtumus (t. y.e. skirtingų kalbų arba tarmių skirtumai).

Kitas skirtumas yra tas, kad sociolingvistikoje dažnai daugiau dėmesio skiriama kalbos vartotojams ir jų socialinėms ypatybėms, o dialektologijoje daugiau dėmesio skiriama pačiai kalbai ir jos regioniniams skirtumams.

Galiausiai, sociolingvistika paprastai taiko labiau kokybinį požiūrį, o dialektologija dažnai naudoja kiekybinius metodus.

Parašykite komentarą