Disortografija

Disortografija yra sutrikimas, turintis įtakos asmens gebėjimui taisyklingai ir sklandžiai rašyti. Šis sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant rašybos, rašysenos ir gramatikos sunkumus. Disortografija sergantys asmenys taip pat gali turėti skaitymo ir rašymo greičio problemų ir gali kurti sunkiai skaitomą ir suprantamą tekstą.

Koks yra disleksijos numeris?

Nėra vieno konkretaus skaičiaus, kuris reikštų disleksiją. Tačiau apskaičiuota, kad disleksija serga maždaug 5-10 proc. gyventojų.

Ar yra rašymo disleksija?

Disleksija yra neurologinis sutrikimas, kuris turi įtakos skaitymo įgūdžiams. Ji taip pat gali turėti įtakos rašymo įgūdžiams, nors tai pasitaiko rečiau. Disleksija sergantiems žmonėms gali kilti sunkumų dėl kai kurių arba visų šių dalykų: taisyklingos raidžių tvarkos žodžiuose žinojimo, gebėjimo greitai skaityti, gebėjimo taisyklingai rašyti žodžius, gebėjimo greitai ir įskaitomai rašyti.

Nėra vienos disleksijos priežasties, tačiau manoma, kad ją sukelia genetinių ir aplinkos veiksnių derinys. Disleksija nėra tinginystės ar intelekto trūkumo rezultatas.

Kaip gydoma disgrafija?

Vieno universalaus atsakymo į šį klausimą nėra, nes disgrafijos gydymas priklauso nuo konkrečių asmens poreikių. Tačiau yra keletas bendrų metodų, kurie gali būti naudingi gydant disgrafiją.

Vienas iš paplitusių metodų – pritaikyti arba modifikuoti asmens rašymo procesą. Tai gali reikšti, kad rašant reikia naudoti kompiuterį ar teksto apdorojimo programą, naudoti didesnio formato popierių ar šriftą arba pateikti rašymo šabloną ar vadovą. Kitos priemonės gali būti tokios: skirti daugiau laiko rašymo užduotims atlikti arba suskaidyti rašymo užduotis į mažesnes dalis.

Kitas būdas – sutelkti dėmesį į asmens smulkiosios motorikos įgūdžių gerinimą. Tai gali būti veikla, pavyzdžiui, naudojimasis „Gripwrite“ pieštuko laikymo priemone, pratinimasis rašyti įvairių rūšių rašikliais ar pieštukais arba pirštų miklumą gerinančių pratimų atlikimas.

Kai kuriais atvejais disgrafija taip pat gali būti gydoma vaistais. Nustatyta, kad stimuliuojantys vaistai, pavyzdžiui, metilfenidatas (Ritalinas), padeda pagerinti kai kurių disgrafija sergančių asmenų rašymo įgūdžius. Tačiau vaistai nėra vaistas nuo disgrafijos, todėl svarbu bendradarbiauti su kvalifikuotu gydytoju, kad būtų nustatyta, ar konkrečiam asmeniui tinka vartoti vaistus.

Galiausiai svarbu prisiminti, kad disgrafija yra visą gyvenimą trunkanti būklė ir jos išgydyti neįmanoma. Tačiau tinkamai gydant ir pritaikius priemones, dauguma disgrafija sergančių žmonių gali išmokti veiksmingai rašyti.

Ar diskalkulija yra autizmo forma?

Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes diskalkulija yra neurologinis sutrikimas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais, o autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasižymintis įvairiais simptomais ir elgesiu. Tačiau gali būti, kad kai kuriems asmenims, turintiems diskalkuliją, taip pat būdingi autizmo požymiai, nes abi šios būklės gali būti susijusios su socialinės sąveikos, bendravimo ir pasikartojančio ar ribojančio elgesio sunkumais. Svarbu pažymėti, kad diskalkuliacija ir autizmas yra du skirtingi sutrikimai, ir ne visi, turintys diskalkuliją, turės autizmą arba atvirkščiai.

Parašykite komentarą