Divergentinis mąstymas

Divergentinis mąstymas – tai mąstymo tipas, kuriam būdingas gebėjimas generuoti naujas idėjas ar sprendimus, kurie skiriasi nuo esamų. Tai priešingas konvergentiniam mąstymui, kuris yra mąstymo tipas, orientuotas į vieno teisingo atsakymo į problemą radimą.

Divergentinis mąstymas dažnai siejamas su kūrybiškumu, nes leidžia žmonėms siūlyti originalias idėjas ir sprendimus. Tačiau svarbu pažymėti, kad ne visas divergentinis mąstymas yra kūrybinis; jis taip pat gali būti naudojamas ieškant naujų būdų jau išspręstoms problemoms spręsti.

Yra kelios pagrindinės divergentinį mąstymą apibūdinančios savybės. Pirma, jis yra lankstus; divergentinį mąstymą naudojantys žmonės nėra ribojami esamų idėjų ar sprendimų. Jie yra atviri naujoms galimybėms ir nori ištirti įvairias galimybes.

Antra, divergentinis mąstymas dažnai yra spontaniškas. Tai reiškia, kad žmonės nebūtinai stengiasi sugalvoti naujų idėjų; jie tiesiog leidžia savo mintims klaidžioti ir žiūri, kur jos nuves.

Trečia, divergentinis mąstymas dažnai yra nelinijinis. Tai reiškia, kad žmonės nemąsto tiesia linija nuo pradžios iki galo; vietoj to jie kuria ryšius tarp skirtingų idėjų ir sprendimų.

Galiausiai, divergentinis mąstymas dažnai yra asociatyvus. Tai reiškia, kad žmonės susieja skirtingas sąvokas ir idėjas, kurios paprastai gali būti nesusijusios.

Divergentinis mąstymas yra galinga priemonė, kurią galima naudoti sprendžiant

Kas yra divergentinis ir konvergentinis mąstymas?

Divergentinis mąstymas – tai mąstymo procesas arba metodas, naudojamas kūrybinėms idėjoms generuoti tiriant daugybę galimų sprendimų. Jis dažnai naudojamas problemų sprendimo situacijose, kai reikia naujos perspektyvos.

Konvergentinis mąstymas – tai mąstymo procesas arba metodas, naudojamas siekiant rasti vienintelį geriausią problemos sprendimą. Dažnai vartojamas situacijose, kai reikia greito arba galutinio atsakymo.

Kokia yra divergentinio mąstymo sąvoka?

Divergentinis mąstymas – tai mąstymo procesas arba metodas, naudojamas kūrybinėms idėjoms generuoti, tiriant daugybę galimų sprendimų. Dažnai naudojamas smegenų šturmo sesijose ir laikomas priešingybe konvergentiniam mąstymui, kuris yra labiau linijinis ir loginis požiūris į problemų sprendimą.

Kaip sužinoti, ar esate divergentinio mąstymo atstovas?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes jis yra subjektyvus. Tačiau yra keletas bendrų savybių, kurios dažnai siejamos su divergentiniu mąstymu, pavyzdžiui, kūrybiškas problemų sprendimas, nestandartinis mąstymas ir gebėjimas įžvelgti kelis problemos sprendimo būdus. Jei manote, kad pasižymite šiomis savybėmis, tikėtina, kad esate divergentinio mąstymo atstovas.

Kokios yra divergentinio mąstymo savybės?

Yra keturios pagrindinės divergentinio mąstymo savybės:

1. Kelių idėjų ar sprendimų generavimas: Įprastai dėl divergentinio mąstymo generuojamos kelios idėjos ar sprendimai. Priešingai nei konvergentinis mąstymas, kurio rezultatas paprastai būna viena idėja ar sprendimas.

2. Originalumas: Divergentinis mąstymas dažnai lemia originalesnes idėjas ar sprendimus. Taip yra todėl, kad tai leidžia ištirti daugiau galimybių, o ne apsiriboti viena galimybe.

3. Lankstumas: Divergentinis mąstymas dažnai yra lankstesnis nei konvergentinis mąstymas. Taip yra todėl, kad jis leidžia apsvarstyti platesnį galimybių spektrą ir pritaikyti savo idėjas ar sprendimus prie konkrečių situacijos reikalavimų.

4. Atvirumas: Divergentinis mąstymas reikalauja atviro proto, kad būtų galima apsvarstyti įvairias galimybes. Priešingai nei konvergentinis mąstymas, kuris dažnai remiasi fiksuotomis prielaidomis.

Parašykite komentarą