Esmė

Esmė reiškia vidinę ko nors prigimtį ar sandarą, ypač dvasinės ar metafizinės esybės. Ji dažnai laikoma pagrindine, apibrėžiančia ko nors tapatybės savybe ar šerdimi. Esminis taip pat kartais vartojamas kalbant apie esmines ko nors savybes ar požymius arba apie esminę ko nors prasmę ar paskirtį.

Kokia yra mano tikroji esmė?

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes kiekvieno žmogaus tikroji esmė yra unikali. Tačiau kai kurie mano, kad tikroji mūsų esmė yra mūsų siela, kuri yra amžina ir nekintanti. Kiti mano, kad tikroji esmė yra mūsų tikroji prigimtis, t. y. ta mūsų dalis, kuri yra tyra ir laisva nuo fizinio pasaulio apribojimų.

Kas yra gyvenimo esmė?

Pagal daugelį filosofinių ir religinių tradicijų gyvenimo esmė yra amžinas, nekintantis principas arba jėga, kuri valdo ir suteikia tikslą visiems visatos daiktams. Ši esmė dažnai vadinama „dieviškąja kibirkštimi“ arba „siela“ ir tikima, kad ji yra visos gyvybės ir sąmonės šaltinis.

Kaip vartojamas žodis esmė?

Žodis esmė gali būti vartojamas keliais skirtingais būdais. Jis gali būti vartojamas kalbant apie pagrindinę ko nors prigimtį, svarbiausią ko nors dalį arba pagrindinę ko nors prasmę. Pavyzdžiui, galite sakyti: „Geros knygos esmė – įtikinama istorija.“ Šiuo atveju turite omenyje svarbiausią geros knygos dalį. Arba galite sakyti: „Laimės esmė – leisti laiką su artimaisiais.“ Šiuo atveju turite omenyje esminę laimės prigimtį.

Koks yra žodžio esmė sinonimas?

Ko nors esmė yra svarbiausia arba esminė dalis. Tai svarbiausia ko nors savybė, pagrindinė prasmė arba pagrindinis tikslas.

Parašykite komentarą