Fikcionizmas

Fiksualizmas – tai įsitikinimas, kad visata yra nekintanti ir kad viskas joje yra pastovu. Tai apima tikėjimą, kad gamtos dėsniai yra pastovūs ir niekada nesikeičia. Fiksuotumas taip pat yra įsitikinimas, kad nėra evoliucijos ar pokyčių.

Kas sukūrė fiksacionizmą?

Nėra vieno asmens, kuriam būtų galima priskirti fiksuotumo teorijos sukūrimo nuopelnus. Ši teorija atsirado laikui bėgant kaip daugelio skirtingų mokslininkų ir mąstytojų darbo rezultatas. Fikcionizmas – tai įsitikinimas, kad visata sudaryta iš nekintančių elementų ir kad šie elementai sąveikauja nuspėjamais būdais, kad susidarytų reiškiniai, kuriuos matome aplink mus. Ši teorija prieštarauja evoliucijos idėjai, pagal kurią teigiama, kad visata nuolat kinta ir kad laikui bėgant gali atsirasti naujų dalykų.

Pirmosios fiksualizmo šaknys siekia graikų filosofo Aristotelio, kuris teigė, kad visatą sudaro keturi pagrindiniai elementai: žemė, oras, ugnis ir vanduo. Jis manė, kad šie elementai yra nekintantys ir amžini, jie sąveikauja nuspėjamais būdais ir sukuria stebimą pasaulį. Šią idėją vėliau perėmė romėnų filosofas Lukrecijus, kuris ją toliau plėtojo epinėje poemoje „Apie daiktų prigimtį“.

XVII a. olandų mokslininkas Kristijanas Hujigensas (Christiaan Huygens) pasiūlė bangų mechanikos teoriją, kuri padėjo paaiškinti šviesos ir kitų bangų elgesį. Šis darbas padėjo pagrindą šviesos bangų teorijai, kuri vis dar naudojama ir šiandien. Huygensas taip pat teigė, kad visatą sudaro begalinis skaičius dalelių, kurios nuolat juda. Vėliau šią idėją patobulino britų fizikas Izaokas Niutonas, sukūręs judėjimo ir gravitacijos dėsnius. Niutono darbas padėjo nustatyti

Kokia yra transformizmo teorija?

Transformizmas – evoliucijos teorija, teigianti, kad visi organizmai yra kilę iš bendro protėvio ir kad gyvybės įvairovė yra laipsniško organizmų paveldėtų požymių kitimo laikui bėgant rezultatas. Transformaciją XIX a. pradžioje pirmasis pasiūlė prancūzų gamtininkas Žanas Batistas Lamarkas (Jean-Baptiste Lamarck), o vėliau ją išplėtojo britų biologas Čarlzas Darvinas (Charles Darwin) savo natūraliosios atrankos teorijoje. Transformizmas kartais dar vadinamas lamarkizmu arba darvinizmu.

Kas tikėjo rūšių pastovumu?

Tikėjimą rūšių pastovumu pirmasis pasiūlė graikų filosofas Aristotelis (384-322 m. pr. m. e.). Jis manė, kad kiekviena augalų ar gyvūnų rūšis buvo sukurta dieviškosios jėgos ir yra nekintama arba negali keistis. Šį įsitikinimą mokslininkai ir filosofai šimtmečius plačiai pripažino, kol XIX a. pradžioje pradėjo populiarėti nauja teorija, vadinama evoliucija.

Keletas mokslininkų pasiūlė ankstyvąsias evoliucijos teorijas, tačiau tik 1859 m. paskelbus Čarlzo Darvino veikalą „Apie rūšių kilmę“, ši teorija sulaukė plataus pripažinimo. Darvino evoliucijos natūraliosios atrankos būdu teorija pateikė mechanizmą, pagal kurį rūšys gali keistis laikui bėgant, ir netrukus ji buvo paremta daugybe įrodymų iš geologijos, zoologijos ir botanikos sričių.

Šiandien evoliucijos natūralios atrankos būdu teorija yra plačiausiai pripažintas gyvybės įvairovės Žemėje paaiškinimas. Tačiau vis dar yra nedidelė mažuma žmonių, tikinčių rūšių pastovumu, nes jie atmeta evoliucijos teoriją arba tiki, kad Dievas ar kita dieviškoji jėga sukūrė kiekvieną rūšį ir suteikė jai unikalią formą.

Kuo skiriasi fikcionizmas ir kreacionizmas?

Pagrindinis skirtumas tarp fikcionizmo ir kreacionizmo yra tas, kad fikcionizmas teigia, jog visata ir visa, kas joje yra, visada egzistavo daugiau ar mažiau tokiu pačiu pavidalu, o kreacionizmas teigia, kad visatą ir visa, kas joje yra, sukūrė aukštesnė jėga. Šis skirtumas lemia daugybę kitų skirtumų, pavyzdžiui, kaip kiekviena nuomonė paaiškina skirtingų rūšių egzistavimą.

Parašykite komentarą