Fosilijų liekanos

Iškastinės liekanos – tai organizmo fizinės liekanos, išlikusios iškastinėje medžiagoje. Tai gali būti kaulai, dantys, kriauklės, lapai ir net pėdsakai. Fosilijų galima rasti visuose Žemės žemynuose, jos suteikia mokslininkams informacijos apie mūsų planetos gyvybės istoriją.

Kur randamos iškastinės liekanos?

Fosilijų liekanų randama įvairiose pasaulio vietose, priklausomai nuo ieškomos fosilijos rūšies. Pavyzdžiui, daug dinozaurų fosilijų randama dykumose, nes šiose vietovėse kadaise buvo gausu augalų, iš kurių dinozaurai gaudavo maisto. Kitos fosilijos, pavyzdžiui, jūrų gyvūnų, randamos vandenynų nuosėdose.

Ar galiu pasilikti rastą fosiliją?

Jungtinėse Amerikos Valstijose rinkti fosilijas valstybinėje žemėje, išskyrus kelias išimtis, paprastai yra teisėta. Pavyzdžiui, rinkti fosilijas nacionalinio parko žemėje yra neteisėta. Jei fosiliją radote privačioje teritorijoje, prieš rinkdami ją turite gauti žemės savininko leidimą.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje ir Mongolijoje, iškastinės iškasenos saugomos įstatymais. Iš šių šalių išvežti fosilijas be leidimo yra neteisėta.

Jei norite pasilikti rastą fosiliją, pirmiausia svarbu atlikti tam tikrus tyrimus. Įsitikinkite, kad žinote, iš kur fosilija atsirado ir ar ją galima išimti teisėtai.

Kokios yra 4 fosilijų rūšys?

Skiriamos keturios fosilijų rūšys: formos ir liejiniai, suakmenėjusios fosilijos, cheminės fosilijos ir pėdsakinės fosilijos.

Formos ir liejiniai – tai fosilijos, kurios susidaro, kai miršta gyvūnas ar augalas ir jo minkštieji audiniai suyra, palikdami tuščią organizmo formos erdvę. Laikui bėgant ši erdvė gali būti užpildyta nuosėdomis, kurios sukietėja ir išsaugo organizmo formą.

Suakmenėjusios fosilijos susidaro, kai mineralai pakeičia pirminę organinę organizmo medžiagą, išsaugodami jo formą akmenyje.

Cheminės fosilijos susidaro, kai cheminės medžiagos ištirpina organizmą, palikdamos tik jo skeletą ar kitas kietas dalis.

Pėdsakų fosilijos – tai išlikę gyvūno palikti įspaudai arba pėdsakai.

Kokios yra 7 fosilijų rūšys?

Egzistuoja daugybė skirtingų fosilijų rūšių, tačiau keletas labiausiai paplitusių yra šios:

1. Suakmenėjusios fosilijos – jos susidaro, kai mineralai pakeičia pirminę organinę medžiagą, iš esmės ją „suakmenindami“ arba paversdami akmeniu.

2. Formos ir liejiniai – formos susidaro, kai objektas palieka atspaudą aplinkinėse nuosėdose, kurios vėliau gali sukietėti ir išsaugoti formą. Liejinys susidaro, kai originalus objektas vėliau pašalinamas, paliekant neigiamą erdvę formoje.

3. Permineralizacija – tai panašu į suakmenėjimą, tačiau vietoj to, kad mineralai pakeistų organinę medžiagą, jie užpildo tarpus tarp ląstelių.

4. Karbonizacija – tai labiausiai paplitęs fosilijų tipas, kuris susidaro, kai organinė medžiaga suspaudžiama ir suakmenėja dėl karščio ir slėgio.

5. Pėdsakų fosilijos – tai pėdų, rankų atspaudai ir kitos žymės, kurias gyvūnai ar augalai paliko nuosėdose.

6. Užkonservuotos liekanos – tai kai gyvūnas ar augalas yra užkonservuotas visas, užšaldant, deguto duobėse arba gintare.

7. Galvakojai – tai į kalmarus panašių būtybių, turinčių kietą išorinį kiautą, fosilijos.

Parašykite komentarą