Fuga

Fuga – tai kontrapunktinės kompozicijos arba muzikinės formos rūšis, kai trumpas melodijos arba motyvo (vadinamo tema) įžanga pateikiama viename balse arba dalyje, o vėliau plėtojama vėlesniuose balsuose arba dalyse, dažnai nuosekliai arba taisyklingai. Fuga paprastai remiasi jau egzistuojančia melodija ar motyvu, kuris vėliau kartojamas arba įvairiai plėtojamas.

Fugas paprastai sudaro trys pagrindinės dalys: ekspozicija, kurioje pirmą kartą pristatoma tema; plėtotė, kurioje tema įvairiais būdais plėtojama, ir rečituliacija, kurioje tema vėl pristatoma toninėje tonacijoje. Bėglys taip pat gali turėti kodą, t. y. trumpą baigiamąją dalį.

Fugoms dažnai būdingas kontrapunkto naudojimas, kai skirtingi balsai ar dalys juda harmoningai vieni su kitais. Kontrapunktas yra pagrindinis fugos komponavimo elementas, padedantis sukurti savitą fugos skambesį.

Fugoms būdingi keli būdingi bruožai, padedantys jas atskirti nuo kitų muzikos kūrinių rūšių. Šios funkcijos apima:

Tema – trumpa melodija arba motyvas, kuris įvedamas fugos pradžioje ir vėliau plėtojamas per visą kūrinį.

Kontrapunkto naudojimas, kai skirtingi balsai ar dalys juda harmoningai vieni su kitais.

Naudojamas tonacinis centras, arba tonacija, kuri suteikia fugai

Kas yra fuga baroko muzikoje?

Fuga – tai polifoninės kompozicijos rūšis, populiari baroko epochoje. Fugą paprastai sudaro dvi ar daugiau temų, kurios kartojamos ir plėtojamos viso kūrinio metu. Žodis „fuga“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio „skrydis“, kuris atspindi komponavimo techniką, kai pradedama nuo paprastos melodijos, o paskui ji „fuguojama“ pridedant daugiau balsų ir kontrmelodijų.

Fugos dažnai buvo rašomos klavišiniams instrumentams, o daugelis garsiausių Bacho fugų yra įtrauktos į jo „Gerai temperuotą klavyrą“.“ Tačiau fugos buvo kuriamos ir kitiems instrumentams, įskaitant balsus. Hendelio „Mesijuje“ yra fuga chorui, taip pat yra daug fugų solo instrumentams, pavyzdžiui, Johanno Sebastiano Bacho smuiko fugos.

Fugos buvo populiarios ir klasicizmo epochoje, tačiau romantizmo epochoje jos tapo nebemadingos. Tačiau tokie kompozitoriai kaip Brahmsas ir Bartókas rašė fugas, kurioms įtaką darė baroko tradicija.

Kaip atpažinti fugą?

Bandant atpažinti fugą, reikia atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius dalykus. Pirmiausia fuga paprastai turi temą – trumpą melodiją, kuri kartojama per visą kūrinį. Paprastai temą pirmosiomis taktinėmis dalimis pristato pagrindinis balsas (balsas, kuris pradeda fugą), o paskui vienas po kito įsijungia kiti balsai, kiekvienas iš jų temą atlieka skirtingu registru. Tęsiant fugą, tema paprastai kaip nors keičiama, pavyzdžiui, atliekama kita tonacija ar ritmu.

Kitas svarbus fugos bruožas yra tas, kad ji parašyta griežtu kontrapunktu. Tai reiškia, kad kiekvienas balsas turi savo melodinę liniją, kuri nepriklauso nuo kitų balsų, tačiau visi balsai harmoniškai dera tarpusavyje. Iš pradžių tai gali būti šiek tiek sudėtinga išgirsti, bet jei klausysitės atidžiai, turėtumėte išgirsti, kaip kiekvienas balsas įsiterpia į kitus ir iš jų išnyksta.

Galiausiai, fugos paprastai būna labai formalios, organizuotos. Taip yra dėl to, kad jos dažnai grindžiamos griežtomis taisyklėmis, pavyzdžiui, išdėstytomis Johanno Sebastiano Bacho „Gerai temperuotame klavyre“.“ Jei klausotės fugos ir ji skamba taip, tarsi galėtų būti filmo didžiosios pokylių salės scenos garso takelis, didelė tikimybė, kad tai yra fuga!

Koks yra fugos pavyzdys?

Fuga – tai muzikos kūrinys, kuriame melodija įvedama viena dalimi ar balsu („tema“), o paskui ją imituoja viena ar daugiau kitų dalių ar balsų griežtai nustatytu būdu. Žodis „fuga“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio fuga, reiškiančio „skrydį“.“

Štai fugos pavyzdys:

Jūsų naršyklė nepalaiko garso elemento.

Šią fugą sukūrė Johannas Sebastianas Bachas. Temą (pradžioje pristatomą melodiją) 1-4 taktuose groja pirmasis balsas (smuikas). Antrasis balsas (fleita) įsijungia 5 takte, imituodamas temą. Trečiasis balsas (obojus), imituojantis temą, skamba 9 takte. Ketvirtasis balsas (fagotas) įžengia 13 takte, imituodamas temą. Penktasis balsas (klavesinas) įsijungia 17 takte, grodamas boso liniją.

Parašykite komentarą