Gamybinės jėgos

Terminas „gamybinės jėgos“ reiškia žmogaus darbo ir materialinių išteklių derinį, naudojamą prekėms ir paslaugoms gaminti. Šie ištekliai gali būti fiziniai (pvz.g., žemė, pastatai, mašinos, įrankiai ir t. t.) arba žmogaus (pvz.g., darbo jėga, įgūdžiai, žinios ir kt.). Gamybinės jėgos yra ekonominės veiklos ir augimo varomoji jėga.

Svarbiausia gamybinių jėgų savybė yra ta, kad jos yra galutinis visos ekonominės vertės šaltinis. Vertė sukuriama tada, kai gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos, kurias kažkas vertina. Prekės ar paslaugos vertę lemia jai pagaminti reikalingo darbo ir išteklių kiekis. Kuo daugiau reikia darbo ir išteklių, tuo didesnė vertė.

Antroji svarbi gamybinių jėgų savybė yra ta, kad jos visada kinta. Taip yra todėl, kad jie nuolat tobulinami ir plėtojami taikant naujas technologijas ir metodus. Keičiantis gamybinėms jėgoms, keičiasi darbo pobūdis ir ekonomikos struktūra.

Trečioji gamybinių jėgų savybė yra ta, kad jos yra viso ekonominio pertekliaus šaltinis. Perteklius yra gamybos perteklius, viršijantis vartojimą. Būtent jie leidžia kaupti kapitalą, kuris būtinas ekonomikos augimui.

Ketvirtoji ir paskutinė gamybinių jėgų savybė yra ta, kad jos yra visų socialinių ir politinių pokyčių šaltinis. Taip yra todėl, kad gamybinių jėgų pokyčiai daro tiesioginį poveikį galios ir turto pasiskirstymui visuomenėje

Kas yra darbo jėgos gamybinės jėgos?

Darbo jėgos gamybinės galios – tai darbuotojų gebėjimas gaminti prekes ir teikti paslaugas. Tai apima jų gebėjimą naudotis įrankiais ir mašinomis, taip pat jų žinias ir įgūdžius. Kuo našesni darbuotojai, tuo daugiau produkcijos jie gali pagaminti.

Kas jėgos teoriją pavadino gamybinių jėgų teorija?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra vieno konkretaus asmens, kuriam būtų priskiriama jėgų teorijos išradimo ar atsiradimo garbė. Tačiau jėgų teorija dar paprastai vadinama „gamybinių jėgų teorija“, ir visuotinai pripažįstama, kad šį pavadinimą pirmasis sukūrė Karlas Marksas 1848 m. knygoje „Komunizmo manifestas.“ Šiame tekste Marksas rašė, kad visuomenės „gamybinės jėgos“ yra pagrindiniai istorijos ir socialinių pokyčių veiksniai, ir šia teorija jis naudojosi aiškindamas įvairių civilizacijų iškilimą ir žlugimą.

Kas sakė, kad gamybinius santykius lemia gamybinės jėgos?

Teiginys, kad gamybinės jėgos lemia gamybinius santykius, dažniausiai priskiriamas vokiečių filosofui ir ekonomistui Karlui Marksui. Markso nuomone, ekonominė bazė (i.e. gamybinės jėgos ir gamybos santykiai) lemia antstatą (i.e. teisinės, politinės ir ideologinės institucijos). Tai reiškia, kad ekonominės bazės pokyčiai galiausiai lems antstato pokyčius.

Nors Marksas yra žymiausias šio požiūrio šalininkas, jis nėra vienintelis. Kinų filosofas ir ekonomistas Mao Dzedongas taip pat manė, kad gamybinės jėgos lemia gamybos santykius.

Kas yra gamybos jėgos ir gamybos santykiai?

Marksizme gamybinės jėgos reiškia gamybos priemonių (gamyklų, mašinų, įrankių ir žaliavų) ir darbo santykį. Gamybos santykiai – tai santykiai tarp gamybos priemonių savininkų (kapitalistų arba buržuazijos) ir darbininkų (proletariato).

Parašykite komentarą