Gnozė

Gnozė – tai terminas, vartojamas tiesioginiam pažinimui arba įžvalgai apibūdinti. Religiniame ar dvasiniame kontekste dažnai vartojamas kalbant apie tam tikrą žinojimą ar supratimą, kuris remiasi tiesiogine patirtimi ar apreiškimu, o ne samprotavimais ar studijomis.

Gnozė dažnai laikoma žiniomis, kurios yra nepasiekiamos racionaliam protui, o pasiekiamos intuicija arba gilesniu supratimu. Tokio tipo žinios dažnai laikomos išminties ar galios šaltiniu, ir jų dažnai siekia tie, kurie domisi asmeniniu augimu ar transformacija.

Kas, gnostikų nuomone, yra Dievas?

Gnostikai tiki, kad Dievas yra visa apimanti, amžina ir tobula Dvasia, kuri sukūrė ir prižiūri visatą. Jie taip pat tiki, kad žmonės yra sukurti pagal Dievo paveikslą ir turi potencialą tapti panašūs į Dievą.

Kas šiandien yra gnostikai?

Gnostikai buvo religinė sekta, atsiradusi II mūsų eros amžiuje. Jie tikėjo, kad materialus pasaulis yra blogis, o siela yra dieviška. Jie atmetė Bažnyčios ir Biblijos autoritetą, o pasikliovė savo Raštų aiškinimu. Šiandien nėra gnostikų siaurąja prasme. Tačiau yra daug žmonių, kurie pritaria kai kuriems gnostikų įsitikinimams, įskaitant mintį, kad materialus pasaulis yra blogis, o siela yra dieviška.

Kam naudojama gnosis?

Gnozė vartojama kaip pažinimo arba supratimo forma. Dažnai vartojamas kalbant apie religines ar dvasines žinias, tačiau gali būti vartojamas ir kituose kontekstuose.

Ar gnostikai tiki Jėzumi?

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes gnosticizmas yra įvairus ir nevienalytis religinis judėjimas, turintis daugybę skirtingų mąstymo ir tikėjimo mokyklų. Kai kurios gnostikų grupės tikėjo Jėzumi, o kitos ne. Pavyzdžiui, gnostikų sekta, žinoma kaip valentiniečiai, tikėjo, kad Jėzus buvo dieviškoji būtybė, atėjusi į Žemę mokyti žmonijos apie tikrąją dieviškosios karalystės prigimtį. Kitos gnostikų grupės, pavyzdžiui, markionitai, tikėjo, kad Jėzus buvo grynai dvasinė būtybė, neturėjusi fizinio kūno.

Parašykite komentarą