Grėsmė

Grėsmė – tai galimybė padaryti žalą ar neigiamą poveikį asmens ar asmenų sveikatai. Grėsmės gali kilti iš daugelio šaltinių, įskaitant, bet neapsiribojant: aplinkoje esančių cheminių medžiagų, radiacijos, infekcijų sukėlėjų, fizinių veiksnių ir psichologinių ar sociologinių veiksnių.

Kokie yra grėsmės pavyzdžiai?

Sąvoka „grėsmė“ gali reikšti daugybę skirtingų dalykų, tačiau kai kurie dažniausiai pasitaikantys pavyzdžiai yra šie:

-Fizinės grėsmės, pavyzdžiui, smurtas arba stichinė nelaimė

-Ekonominės grėsmės, pavyzdžiui, nuosmukis arba finansinis nestabilumas

-grėsmės aplinkai, pvz., tarša ar klimato kaita

-Socialinės grėsmės, pavyzdžiui, nusikalstamumas ar pilietiniai neramumai

-Informacijos saugumo grėsmės, pavyzdžiui, įsilaužimas arba tapatybės vagystė

-Kibernetinio saugumo grėsmės, pvz., virusai ar kenkėjiškos programos

Ar įspėjimas kam nors yra grėsmė?

Vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes tai priklauso nuo aplinkybių, kuriomis pateikiamas įspėjimas. Jei įspėjimas pateikiamas grasinančiu ar smurtiniu būdu, jis gali būti laikomas grėsme. Tačiau jei įspėjimas pateikiamas ne grėsmingu būdu, mažiau tikėtina, kad jis bus laikomas grėsme.

Kaip kitaip vadinama grėsmė?

Žodį „grėsmė“ galima pakeisti žodžiu „pavojus“.

Kas žmogų paverčia grėsme?

Asmuo gali kelti grėsmę kitam asmeniui arba visuomenei apskritai dėl įvairių priežasčių. Kai kurie žmonės kelia grėsmę, nes jie yra smurtaujantys arba anksčiau yra dalyvavę nusikalstamoje veikloje. Kiti žmonės gali kelti grėsmę, nes jie laikomi keliančiais pavojų visuomenės saugumui arba manoma, kad jie dalyvauja teroristinėje veikloje.

Parašykite komentarą