Kapiliariškumas – tai medžiagos gebėjimas sudrėkinti paviršių, pakilti į viršų siauru vamzdeliu arba įsiurbti į mažą skylutę dėl medžiagos ir paviršiaus traukos jėgų. Žodis kilęs iš lotyniško žodžio capillus, reiškiančio plauką.
Kapiliariškumu pasižymi visi skysčiai, tačiau šis poveikis labiausiai pasireiškia vandenyje dėl stiprių traukos jėgų tarp vandens molekulių ir kitų medžiagų molekulių. Kapiliarumą sukeliančios jėgos yra tos pačios, kaip ir paviršiaus įtempimą sukeliančios jėgos.
Kapiliarinio efekto dydį lemia skysčio paviršiaus įtempimas ir skysčio kontaktinis kampas su paviršiumi. Kuo didesnis paviršiaus įtempimas ir mažesnis kontaktinis kampas, tuo didesnis kapiliarinis poveikis.
Kapiliarumas gali būti naudojamas skysčio paviršiaus įtempimui matuoti. Šis metodas vadinamas kapiliarinio pakilimo metodu.
Kapiliarinis efektas taip pat lemia vadinamąjį „wicking“ reiškinį, kai skystis įsiurbiamas į akytą medžiagą. Tai gali būti naudojama kuriant savaiminio augalų laistymo sistemas arba transportuojant skystąjį kurą raketiniame variklyje.
Kas yra kapiliarumas moksle?
Kapiliarumas – tai reiškinys, kuris atsiranda skysčiui liečiantis su kietuoju paviršiumi, todėl atsiranda paviršiaus įtempimas, dėl kurio skystis kyla aukštyn kietuoju paviršiumi. Šis reiškinys vadinamas kapiliariniu poveikiu.
Kas yra vandens kapiliariškumas?
Kai skystis liečiasi su kietuoju kūnu, skysčio molekulės traukia kietojo kūno molekules. Ši trauka vadinama tarpmolekulinėmis jėgomis. Kuo stipresnės tarpmolekulinės jėgos, tuo labiau skystis traukia kietąjį kūną.
Tarpmolekulinės jėgos tarp vandens ir stiklinės yra pakankamai stiprios, todėl vanduo gali lipti stiklinės šonu. Šis reiškinys vadinamas kapiliarumu.
Vandens molekules tarpusavyje traukia tarpmolekulinės jėgos. Molekulės taip pat traukia stiklo molekules. Stiklo molekulės išsidėsčiusios taisyklingai, o vandens molekules traukia tarpai tarp stiklo molekulių.
Vandens molekulės taip pat traukia viena kitą. Trauka tarp vandens molekulių yra stipresnė nei trauka tarp vandens molekulių ir stiklo molekulių. Dėl to vandens molekulės traukia viena kitą ir stiklinėje sudaro vandens stulpelį.
Kapiliarumo reiškinys naudojamas daugelyje sričių, pavyzdžiui, geriamuosiuose šiaudeliuose, rašaliniuose rašikliuose ir kraujospūdžio matuokliuose.
Kokia yra pagrindinė kapiliariškumo priežastis?
Pagrindinė kapiliariškumo priežastis – lipniosios jėgos tarp skysčio ir indo sienelių. Šios jėgos atsiranda dėl skysčio molekulių traukos indo sienelių molekulėms.
Kuo skiriasi kapiliarinis ir kapiliarinis veikimas?
Šie du terminai dažnai vartojami pakaitomis, tačiau yra subtilus skirtumas. Kapiliariškumas yra fizikinis reiškinys, atsirandantis dėl jėgų tarp skysčio ir kietojo kūno. Tai galima pastebėti, kai skystis įtraukiamas į mažą vamzdelį (kapiliarą). Tai kohezinės jėgos tarp skysčio molekulių ir adhezinės jėgos tarp skysčio ir kietojo kūno.
Kapiliarinis veikimas yra konkretus kapiliariškumo pavyzdys, kai skystis įtraukiamas į mažą vamzdelį. Dažnai tai pastebima, kai skystis siurbiamas į šiaudelį.