Liustrumas – tai romėnų kalendoriaus penkerių metų laikotarpis. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio „penkeri metai“ – lustrum. Lustrum iš pradžių buvo išrišimo ir apsivalymo auka, kurią bažnyčia ar valstybė aukodavo praėjus penkeriems metams. Dažnai buvo aukojamas gyvūnas, pvz., bulius.
Lustrumai buvo rengiami ir kitiems penkerių metų laikotarpiams pažymėti, pvz., magistrato kadencijos pabaigai. Šiame kontekste šis terminas pradėjo reikšti oficialią šventę ar ceremoniją, žyminčią svarbų etapą ar įvykį.
Kaip sakinyje pavartoti žodį lustrum?
Lustrumas – penkerių metų laikotarpis ankstyvojoje Romos Respublikoje, per kurį buvo surašomi gyventojai ir renkami nauji magistratai.
Ar yra žodis 5 metai?
Yra keli skirtingi žodžiai, kuriais galima apibūdinti penkerių metų laikotarpį. Dažniausiai šiam laikotarpiui apibūdinti vartojamas žodis „penkeri metai“, tačiau gali būti vartojami ir kiti žodžiai: „penkmetis“, „penkmetis“ ir „penkmetis“.“ Nors visi šie žodžiai techniškai reiškia penkerių metų laikotarpį, jie vartojami skirtinguose kontekstuose ir gali turėti skirtingą reikšmę. „Penkeri metai“ yra neutraliausias ir paprasčiausias terminas, o „penkmetis“ ir „penkmetis“ yra oficialesni žodžiai, dažnai vartojami akademiniame ar teisiniame kontekste. „penkiadienis“ yra rečiau vartojamas žodis, kuriuo galima apibūdinti tiek penkerių metų laikotarpį, tiek penkių dalykų grupę.
Kas atsitiko liustracijoje?
Lustrumas buvo penkerių metų laikotarpis senovės romėnų kalendoriuje. Žodis „liustracija“ kilęs iš lotynų kalbos žodžio lustrum, reiškiančio „apsivalymas.“ Pirmasis lustrumas buvo švenčiamas 511 m. pr. m. e. ir buvo švenčiamas kas penkerius metus iki Augusto valdymo (27 m. pr. m. e. – 14 m. e.). Augustas pakeitė liustracijos trukmę iki ketverių metų, o vėliau iki aštuonerių metų. Paskutinis užfiksuotas liustrumas buvo švenčiamas 117 m. po Kr.
Iš kur kilęs žodis lustrum?
Žodis lustrum yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio lustrum, reiškiančio „apsivalymą arba atsiteisimą aukomis.“
Lustrum iš pradžių reiškė penkerių metų laikotarpį, per kurį Romos piliečiai apsivalydavo nuo nuodėmių.
Pirmą kartą žodis lustrum anglų kalboje pavartotas XV a. pradžioje.