Panarabizmas

Panarabizmas – politinis judėjimas, pasisakantis už arabų šalių susivienijimą į vieną valstybę. Galutinis panarabizmo tikslas – sukurti ekonomiškai, politiškai ir kultūriškai vieningą arabų tautą.

Panarabistų judėjimas kilo XX a. pradžioje, reaguojant į didėjantį Europos kolonijinį buvimą arabų pasaulyje. Panarabistai manė, kad vienintelis būdas apsaugoti arabų tapatybę ir kultūrą – suvienyti arabų tautą po viena vėliava. Arabų nacionalizmas buvo pagrindinė panarabizmo sudedamoji dalis, judėjimas taip pat daug rėmėsi marksizmu ir antiimperializmu.

XX a. viduryje panarabizmas tapo vis populiaresnis tarp arabų intelektualų ir politikų. XX a. septintajame dešimtmetyje Arabų lyga pradėjo propaguoti panarabizmo idealus, o 1964 m. remiantis panarabizmo principais buvo įkurta Arabų Ba’ath socialistų partija. Tačiau panarabizmas taip ir nesulaukė plataus arabų žmonių palaikymo, o XX a. septintajame dešimtmetyje judėjimas galutinai išblėso.

Kokios šalys priklauso Panarabijai?

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra galutinio apibrėžimo, kas yra „visos arabų šalys“. Tačiau apskritai Panarabijos regionu laikomos visos arabų šalys Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje. Paprastai tai apima tokias šalis kaip Egiptas, Sudanas, Libanas, Sirija, Irakas, Saudo Arabija, Jemenas, Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, Bahreinas, Kataras ir Mauritanija.

Kuo skiriasi panarabizmas nuo arabų nacionalizmo?

Šie du terminai dažnai vartojami pakaitomis, tačiau yra keletas svarbių skirtumų. Arabų nacionalizmas – politinis judėjimas, pabrėžiantis arabų tautų kultūrinę ir kalbinę vienybę. Panarabizmas – platesnis ideologinis judėjimas, raginantis politiškai suvienyti arabų pasaulį. Abu judėjimai buvo labai įtakingi Artimuosiuose Rytuose, tačiau panarabizmas paprastai buvo populiaresnis tarp intelektualų ir elito, o arabų nacionalizmas buvo patrauklesnis masėms.

Koks buvo panarabizmo judėjimo tikslas po Pirmojo pasaulinio karo?

Po Pirmojo pasaulinio karo panarabizmo judėjimo tikslas buvo suvienyti arabų tautas į vieną tautą. Judėjimą įkvėpė kiti to meto nacionalistiniai judėjimai, pavyzdžiui, Europoje ir Turkijoje. Judėjimą taip pat paskatino arabų nacionalizmo, kuris buvo atsakas į Osmanų imperijos žlugimą ir Europos kolonizaciją arabų pasaulyje, iškilimas. Panarabistai tikėjo, kad arabų tautos turi bendrą istoriją, kultūrą ir kalbą ir kad jas reikia suvienyti į vieną tautą. Judėjimas įgavo populiarumą XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje, tačiau galiausiai jam nepavyko pasiekti savo tikslo suvienyti arabų tautas.

Kas vadovavo panarabizmo judėjimui?

Panarabizmo judėjimui per daugelį metų vadovavo įvairūs žmonės. Kai kurie žymiausi judėjimo lyderiai: Gamalas Abdelis Naseras, Anvaras Sadatas ir Hosnis Mubarakas.

Parašykite komentarą