Pangenezė

Pangenezė – tai paveldimumo teorija, kurią pirmą kartą pasiūlė Hipokratas, o vėliau išplėtojo ir patobulino Aristotelis ir kiti graikų filosofai. Jis teigia, kad visi organizmai yra sudaryti iš elementų (pangenų), kurie yra paveldimi iš abiejų tėvų. Vėliau mokslas šią teoriją atmetė, tačiau pastaraisiais metais ji vėl atgimė kaip galimas tam tikrų paveldėjimo dėsningumų, kurių negalima paaiškinti Mendelio genetika, paaiškinimas.

Kokia yra Aristotelio pangenezės teorija?

Aristotelio pangenezės teorija teigia, kad visi organizmai atsiranda iš anksčiau egzistavusių organizmų per dauginimosi procesą. Šią teoriją pirmasis pasiūlė Aristotelis IV a. pr. m. e., o vėliau ją plėtojo įvairūs biologai per visą istoriją.

Aristotelis manė, kad gyvybės tęstinumą lemia dauginimosi procesas ir kad kiekvienas organizmas sudarytas iš tėvų elementų derinio. Jis taip pat manė, kad šie elementai organizme nuolat atsinaujina ir dauginantis perduodami kitai kartai.

Nors Aristotelio pangenezės teorija ilgainiui buvo paneigta atradus genetiką, ji buvo svarbus ankstyvasis žingsnis moksliniame paveldimumo supratime.

Ar priimtina pangenezės teorija?

Mokslininkų bendruomenė nepripažįsta pangenezės teorijos. Pirmasis šią teoriją pasiūlė Aristotelis, o vėliau ją išplėtojo Darvinas. Tačiau ši teorija nebuvo pagrįsta moksliniais įrodymais, ir dauguma mokslininkų mano, kad ji nebėra pagrįsta mokslinė teorija.

Kaip buvo paneigta pangenezė?

Pangenezę paneigė Mendelio eksperimentai su žirniais. Mendelis įrodė, kad požymių paveldėjimą lemia genų segregacija mejozės metu, o ne „pangenų“ susimaišymas, kaip siūlė Darvinas.

Kodėl pangenezė yra klaidinga?

Pangenezė – klaidinga hipotezė, kurią Čarlzas Darvinas pasiūlė, norėdamas paaiškinti, kaip paveldimi požymiai. Hipotezė teigia, kad kiekvienoje organizmo ląstelėje yra visų paveldėtų požymių kopija ir kad dauginimosi metu šios ląstelės gamina gametas, kuriose yra šių požymių mišinys. Tačiau šią hipotezę paneigė genetika.

Parašykite komentarą