Paratekstas

Paratekstas – tai teksto dalis, kuri supa ir lydi pagrindinį tekstą ir pateikia kontekstą arba papildomą informaciją apie jį. Paratekstai gali būti įvairių formų, įskaitant pavadinimus, įžangas, įvadus, pastabas ir epilogus. Juos gali parašyti pagrindinio teksto autorius arba kas nors kitas.

Paratekstai atlieka svarbų vaidmenį aiškinant ir suprantant tekstą. Jie gali padėti orientuotis skaitytojui ir pranešti apie autoriaus ketinimus. Jie taip pat gali formuoti skaitytojo lūkesčius ir daryti įtaką jo teksto supratimui.

Nėra vieno galutinio parateksto formato. Jis gali būti toks ilgas arba toks trumpas, kokio reikia tikslui pasiekti. Jis gali būti formalaus arba neformalaus tono ir gali turėti daugybę skirtingų formų, priklausomai nuo konteksto ir tikslo.

Kokia yra parateksto funkcija?

Terminą „paratekstas“ iš pradžių sugalvojo Gérard’as Genette’as, norėdamas įvardyti tekstą supančią įžanginę ar papildomą medžiagą, pavyzdžiui, antraštes, įžangas, epilogus ir pan. Pastaruoju metu šis terminas vartojamas plačiau ir reiškia bet kokį elementą, kuris lydi tekstą ir prisideda prie jo prasmės ar interpretacijos, pavyzdžiui, iliustracijas, viršelio apipavidalinimą, skyrių antraštes ir pan. Skaitmeniniame kontekste paratekstiniai elementai taip pat gali apimti hipersaitus, metaduomenis ar kitokią papildomą informaciją.

Nors parateksto elementai nėra esminiai teksto prasmei, jie dažnai gali suteikti svarbaus konteksto ar užuominų, padedančių skaitytojams geriau suprasti ir interpretuoti kūrinį. Pavyzdžiui, pavadinimas gali suteikti neįkainojamos informacijos apie teksto temą, o epilogas – užbaigti ar išspręsti istoriją. Kai kuriais atvejais parateksto elementai gali net prieštarauti pačiam tekstui arba paneigti jo prasmę, pavyzdžiui, kai autorius įtraukia išlygą, kad kūrinio veikėjai ir įvykiai yra visiškai išgalvoti.

Galiausiai parateksto funkcija yra sustiprinti skaitytojo patirtį pateikiant papildomos informacijos ar konteksto, kurio kitu atveju gali trūkti.

Kas sukūrė terminą paratekstas?

Parateksto terminą sukūrė prancūzų literatūros teoretikas ir kritikas Gérard’as Genette’as 1987 m. išleistoje knygoje „Paratekstai: Interpretacijos slenksčiai. Šiame darbe Genette nagrinėja, kaip teksto „paratekstiniai“ elementai (pvz., antraštė, viršelis ar įžanga) gali paveikti skaitytojo kūrinio visumos interpretaciją.

Nors Genette’as paprastai laikomas šio termino autoriumi, verta paminėti, kad parateksto interpretacijos sąvoka nėra nauja; pavyzdžiui, XVIII a. vokiečių filosofas Johannas Wolfgangas von Goethe rašė apie kūrinio pavadinimo svarbą formuojant skaitytojo supratimą apie kūrinį. Tačiau Genette’o knyga buvo pirmoji, kurioje sistemingai išnagrinėtas paratekstinių elementų vaidmuo interpretacijai, todėl ji iš esmės išpopuliarino šią sąvoką.

Kas yra parateksto elementai?

Paratekstiniai elementai – tai elementai, supantys tekstą ir suteikiantys kontekstą jo interpretacijai. Tai gali būti pavadinimai, skyrių antraštės, išnašos ir iliustracijos. Parateksto elementų taip pat gali būti ne tekste, pavyzdžiui, recenzijose ar reklamose.

Ar įžanga yra paratekstas?

Įvadas nėra paratekstas. Paratekstas apibrėžiamas kaip „teksto elementas, kuris supa tekstą ir padeda perteikti teksto prasmę, bet nėra pagrindinio teksto dalis.“ Įžanga yra pagrindinio teksto dalis.

Parašykite komentarą