Partenogenezė

Partenogenezė yra natūrali aseksualaus dauginimosi forma, kai kiaušinėlis išsivysto į naują individą be apvaisinimo spermatozoidu. Partenogenezė vyksta daugelyje augalų ir gyvūnų rūšių, įskaitant kai kuriuos bestuburius, roplius, žuvis ir varliagyvius. Kai kurios gyvūnų rūšys, pavyzdžiui, bitės ir skruzdės, gali daugintis ir lytiniu, ir nelytiniu būdu.

Partenogenezei būdingas embriono išsivystymas iš neapvaisinto kiaušinėlio. Sakoma, kad kiaušinėlis yra „partenogenetiškai aktyvuotas“, kai jis pradeda dalytis ir vystytis be apvaisinimo. Kai kurių rūšių, pavyzdžiui, amarų ir vandens blusų, partenogenezė yra įprastas dauginimosi būdas. Kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, driežams ir žuvims, tai įvyksta tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai populiacijoje yra tik patelės arba kai nėra patinų.

Įvykus partenogenezei, palikuonys paprastai būna motinos klonai (t. y. jų genetinė sudėtis yra tokia pati). Tačiau kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, driežo bičių uodeguotojo, partenogenezės būdu gauti kiaušinėliai nėra identiški motinos kiaušinėliams, o yra motinos ir patino genų mišinys.

Partenogenezė gali būti dirbtinai sukelta laboratorijoje. Pavyzdžiui, kai kurių rūšių roplių, tokių kaip driežai ir gyvatės, mokslininkai gali paskatinti partenogenezę į kiaušinius sušvirkšdami hormonų.

Ar mergelė gali susilaukti kūdikio?

Taip, mergelė gali susilaukti kūdikio. Iš tikrųjų taip gimsta dauguma kūdikių! Mergelė – tai asmuo, kuris niekada neturėjo lytinių santykių. Mergystės plėvė yra plonas audinio gabalėlis, dengiantis makšties angą. Lytinių santykių metu mergystės plėvė gali plyšti, todėl dauguma žmonių žino, ar asmuo yra mergelė, ar ne. Tačiau mergystės plėvė gali plyšti ir kitais būdais, pavyzdžiui, važiuojant dviračiu arba naudojant tamponą. Taigi tai, kad asmens mergystės plėvė nepažeista, nebūtinai reiškia, kad jis yra mergelė.

Yra du būdai, kaip mergelė gali pastoti. Pirmasis būdas – nekaltasis apvaisinimas, kai kūdikis pradedamas be lytinių santykių. Tai labai retai pasitaikantis stebuklas. Antrasis būdas – dirbtinis apvaisinimas, kai sperma į moters kūną įšvirkščiama per švirkštą. Tai labiau paplitęs mergelių pastojimo būdas, kuris dažnai taikomas gydant nevaisingumą.

Kas yra partenogenezė ir jos pavyzdys?

Partenogenezė yra aseksualaus dauginimosi forma, kai organizmas gali susilaukti palikuonių be vyriškos lyties partnerio.

Vienas iš gyvūnų, galinčių atlikti partenogenezę, pavyzdžių yra driežas bičių uodega. Visi šie driežai yra moteriškos lyties ir gali susilaukti palikuonių be patinų. Vikšrinio driežo kiaušinėliai išsivysto į sveikus driežus be patino apvaisinimo.

Ar gali partenogenezė pasireikšti žmonėms?

Galutinio atsakymo į šį klausimą nėra, nes nėra žinoma, kad žmonėms būtų pasireiškusi partenogenezė (aseksualus dauginimasis). Nors yra gyvūnų, galinčių vykti partenogenezės būdu, tačiau daugumai jų reikalingi mechanizmai, kurių žmonės neturi, pavyzdžiui, tam tikrų cheminių medžiagų ar temperatūros poveikis. Be to, partenogenezės metu palikuonys paprastai būna genetiškai identiški tėvams, o tai neįmanoma žmonėms dėl to, kad kiekviena chromosoma turi po dvi kopijas (po vieną iš kiekvieno iš tėvų). Todėl, nors techniškai įmanoma, kad partenogenezė įvyktų žmonėms, tai labai mažai tikėtina ir nėra žinoma nė vieno tokio atvejo.

Kokie yra 4 partenogenezės tipai?

1. Ciklinė partenogenezė – tai partenogenezės rūšis, kai kiaušinėlį apvaisina spermatozoidas, o atsiradusi zigota patiria mejozę ir susidaro keturios haploidinės ląstelės. Tada šios ląstelės susijungia į vieną diploidinę ląstelę, kuri dalijasi ir sukuria du kiaušinėlius. Vieną iš šių kiaušinėlių apvaisina spermatozoidas, o kito neapvaisina. Taip atsiranda du palikuonys, kurių vienas turi motinos, o kitas – tėvo genetinę sandarą.

2. Fakultatyvioji partenogenezė – tai partenogenezės rūšis, kai kiaušinėlis apvaisinamas spermatozoidu, tačiau susidariusi zigota nepereina mejozės. Vietoj to, ji dalijasi ir susidaro du kiaušinėliai, iš kurių vienas apvaisinamas spermatozoidu, o kitas – ne. Taip atsiranda du palikuonys, kurių vienas turi motinos, o kitas – tėvo genetinę struktūrą.

3. Spontaninė partenogenezė – tai partenogenezės rūšis, kai spermatozoidas neapvaisina kiaušialąstės. Vietoj to ji dalijasi ir susidaro du kiaušinėliai, iš kurių vieną apvaisina spermatozoidas, o kito neapvaisina. Dėl to susilaukiama dviejų palikuonių, kurių vienas turi motinos, o kitas – tėvo genetinę sudėtį.

4. Aseksuali partenogenezė – tai partenogenezės rūšis, kai kiaušinėlis neapvaisinamas

Parašykite komentarą