Pasąmonė

Pasąmonė yra proto dalis, kuri sąmoningai nesuvokia, kas vyksta aplink mus. Jis atsakingas už mūsų automatinį elgesį ir reakcijas, taip pat už mūsų pirmines emocijas ir instinktus. Pasąmonė dažnai laikoma „nesąmoningu protu“, nors techniškai tarp šių dviejų sąvokų yra skirtumas. Nesąmoningas protas yra tai, ko mes nesuvokiame, o pasąmonė yra tai, ką mes suvokiame, bet nebūtinai sąmoningai apie tai galvojame.

Pasąmonė yra neįtikėtinai galinga ir gali daryti didžiulę įtaką mūsų gyvenimui. Ji atsakinga už mūsų įpročius, emocijas ir automatinį elgesį. Tai taip pat yra proto dalis, kurioje saugomi mūsų ilgalaikiai ir trumpalaikiai prisiminimai.

Pasąmonė yra nuolat aktyvi, net jei sąmoningai to nesuvokiame. Ji visada veikia, kad užtikrintų mūsų saugumą ir padėtų mums kasdien funkcionuoti. Pavyzdžiui, jis yra atsakingas už mūsų reakciją „kovok arba bėk“, t. y. automatinę reakciją, kurią patiriame susidūrę su pavojinga situacija.

Pasąmonė taip pat atsakinga už mūsų sapnus. Manoma, kad sapnai yra būdas pasąmonei apdoroti informaciją ir patirtį, kurią patiriame per dieną. Sapnai taip pat gali būti būdas pasąmonei bendrauti su sąmone.

Pasąmonė yra įdomi žmogaus proto dalis, kuri vis dar nėra iki galo suprasta.

Koks yra pasąmonės pavyzdys?

Pasąmonė yra nesąmoninga proto dalis, kuri kontroliuoja automatines funkcijas, pavyzdžiui, kvėpavimą ir širdies plakimą. Joje taip pat saugomi prisiminimai ir mintys, kurių mes nežinome.

Ar pasąmonė yra gera?

Paprasto atsakymo į šį klausimą nėra, nes tai priklauso nuo to, kaip jūs apibrėšite sąvoką „geras“. Jei tikite, kad pasąmonė yra atsakinga už mūsų giliausius troškimus ir motyvus, tuomet galima teigti, kad ji yra „gera“, nes padeda mums siekti savo tikslų. Tačiau jei manote, kad pasąmonė atsakinga už mūsų neigiamas mintis ir elgesį, galima teigti, kad ji yra „bloga“, nes gali trukdyti mums išnaudoti visą savo potencialą. Galiausiai kiekvienas žmogus pats sprendžia, ar jo nuomone pasąmonė yra „gera“, ar „bloga“.

Kaip suaktyvinti pasąmonę?

Pasąmonė nėra sąmoningai aktyvuojama – pasąmonė visada yra aktyvi ir veikia, net kai mes to nežinome. Pasąmonė yra atsakinga už mūsų automatinį elgesį ir reakcijas, taip pat už mūsų prisiminimus ir įsitikinimus. Nors negalime tiesiogiai kontroliuoti to, kas saugoma mūsų pasąmonėje, galime daryti įtaką savo sąmoningomis mintimis ir veiksmais.

Kad pakeistume savo pasąmoninius įsitikinimus, pirmiausia turime juos įsisąmoninti. Tai galima daryti medituojant, rašant dienoraštį arba tiesiog atkreipiant dėmesį į savo mintis ir jausmus. Suvokę savo įsitikinimus, galime pradėti jais abejoti ir mesti iššūkį. Pavyzdžiui, jei manome, kad nesame pakankamai geri, galime savęs paklausti, kodėl taip manome ir kokių turime tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat galime ieškoti įrodymų, kurie prieštarauja tam įsitikinimui. Kai pradėsime abejoti savo įsitikinimais ir juos kvestionuoti, galėsime pradėti juos keisti.

Norėdami pakeisti savo pasąmoninį elgesį, galime pradėti nuo to, kad jį įsisąmoninsime. Panašiai kaip ir su įsitikinimais, galime pradėti kelti klausimą, kodėl elgiamės tam tikru būdu ir kokių įrodymų turime tokiam elgesiui pagrįsti. Taip pat galime ieškoti įrodymų, prieštaraujančių tokiam elgesiui. Kai pradėsime kvestionuoti ir ginčyti savo elgesį, galėsime pradėti jį keisti.

Kas yra pasąmoningas elgesys?

Vieno atsakymo į šį klausimą nėra, nes psichologai ir kiti tyrėjai diskutuoja. Tačiau paprastai pasąmoningas elgesys yra toks, kuris pasireiškia žemiau sąmoningo suvokimo lygio. Tai reiškia, kad asmuo, užsiimantis tokiu elgesiu, nesuvokia, kad tai daro, ir sąmoningai jo nekontroliuoja.

Yra tam tikrų įrodymų, leidžiančių manyti, kad tam tikrą elgesį, pavyzdžiui, įpročius, iš dalies arba visiškai gali kontroliuoti pasąmonė. Pavyzdžiui, žmogus gali nesuvokti, kad kramto nagus, bet vis tiek gali sustabdyti šį elgesį, jei sąmoningai stengsis tai padaryti. Kitą elgesį, pavyzdžiui, fobijas, gali visiškai kontroliuoti pasąmonė, todėl gali būti labai sunku arba neįmanoma jo pakeisti.

Parašykite komentarą