Pasterizacija

Pasterizacija – tai maisto produktų konservavimo būdas, kai maistas tam tikrą laiką kaitinamas iki tam tikros temperatūros, kad būtų sunaikintos kenksmingos bakterijos. Šį procesą 1864 m. išrado Liudvikas Pasteras (Louis Pasteur), o šiandien jis naudojamas įvairiems maisto produktams, įskaitant pieną, vaisių sultis ir kiaušinius.

Pasterizuotus maisto produktus saugu valgyti, nes pasterizacijos proceso metu sunaikinamos kenksmingos bakterijos, galinčios sukelti apsinuodijimą maistu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasterizuojant maistas netampa sterilus, todėl vis dar išlieka nedidelė rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis, jei pasterizuoti maisto produktai tvarkomi netinkamai.

Kas yra pieno pasterizacija?

Pasterizacija – tai procesas, kai pienas trumpą laiką kaitinamas aukštoje temperatūroje, kad žūtų bakterijos. Šį procesą XIX a. sukūrė Louis Pasteur. Pasterizuotą pieną saugu gerti, jo galiojimo laikas ilgesnis nei žalio pieno.

Kokios yra 3 pasterizacijos rūšys?

Yra trys pasturgalio tipai:

1. Aukštos temperatūros trumpas laikas (HTST)

2. LTLT

3. Itin aukšta temperatūra (UHT)

Koks pasterizacijos tikslas?

Pasterizacija – tai procesas, kurio metu žūsta kenksmingos bakterijos, tam tikrą laiką kaitinant pieną iki tam tikros temperatūros. Šis procesas buvo pavadintas jo išradėjo Louis Pasteuro vardu. Pasterizacija naudojama siekiant išvengti daugelio per maistą plintančių ligų.

Kokioje temperatūroje pasterizuojama?

Pasterizacija – tai procesas, kai maistas ar gėrimas tam tikrą laiką kaitinamas iki tam tikros temperatūros, kad būtų sunaikintos kenksmingos bakterijos. Temperatūros ir laiko reikalavimai skiriasi priklausomai nuo pasterizuojamo maisto ar gėrimo.

Pavyzdžiui, pienas paprastai pasterizuojamas 30 minučių 145°F (63 °C) temperatūroje, o vaisių sultys pasterizuojamos mažiausiai 2 sekundes 176°F (80 °C) temperatūroje.

Parašykite komentarą