Pasyvusis balsis

Pasyvusis balsis – tai gramatinė konstrukcija, kai sakinio subjektas yra ne veiksmažodžio veikėjas ar vykdytojas, o veiksmo gavėjas. Pasyvusis balsis dažnai vartojamas akademiniuose rašiniuose, kad sudėtingos mintys būtų suprantamesnės arba kad būtų pabrėžiamas sakinio objektas, o ne subjektas.

Pasyvusis dėmuo paprastai sudaromas vartojant veiksmažodžio „būti“ formą, po kurios eina pagrindinio veiksmažodžio būtasis kartinis laikas. Pavyzdžiui, sakinys „Berniukas buvo partrenktas kamuolio“ yra pasyviojo balso formos. Sakinio subjektas (berniukas) yra ne veikėjas (trenkė), o veiksmo (kamuoliu) gavėjas.

Pasyvusis balsis taip pat gali būti sudaromas su kitais veiksmažodžiais, pavyzdžiui, „gauti“ arba „tapti“. Pavyzdžiui, sakinys „Kamuolys pataikė į berniuką“ taip pat yra pasyviojo balso formos.

Pasyvusis balsis dažnai kritikuojamas dėl to, kad yra neaiškus arba „silpnas“. Tačiau jis gali būti efektyviai vartojamas siekiant sudėtingas mintis padaryti suprantamesnes arba pabrėžti sakinio objektą, o ne subjektą.

Kas yra pasyvusis ir aktyvusis balsis?

Pasyvusis balsis – tai gramatinė konstrukcija (paprastai vartojamas veiksmažodis „būti“ ir praeities dalyviai), kai sakinio subjektas atsiranda po tiesioginio objekto: „Lempa buvo nuversta vėjo gūsio“.“ Priešingai, veikiamojoje kalboje paprastai pirmiausia rašomas subjektas, o po to veiksmažodis: „Vėjo gūsis nuvertė lempą.“

Štai dar keletas pasyviojo balso pavyzdžių:

Lempa buvo nuversta.

Vėjo gūsis nuvertė lempą.

Vėjo gūsis, įsiveržęs pro langą, nuvertė lempą.

O štai keletas veikiamosios nuosakos pavyzdžių:

Vėjo gūsis nuvertė lempą.

Vėjo gūsis nuvertė lempą.

Pro langą įsiveržęs vėjo gūsis nuvertė lempą.

Kaip atpažinti pasyvųjį balsį?

Pasyvusis balsis – tai gramatinė konstrukcija (konkrečiai – balsis), kai gramatinis sakinio ar sakinio subjektas neatlieka veiksmo, bet yra jo veikiamas. Pasyviajame balse veiksnys (paprastai daiktavardis) išreiškiamas kaip gramatinis objektas, kuris yra subjekto dalis („Duris atidarė Jonas“) arba jį papildo („Jonas matė duris“).

Kas yra pasyvusis balsis?

Pasyvusis balsis – tai gramatinė konstrukcija, kai sakinio subjektas yra ne veiksmažodžio veikėjas ar vykdytojas, o veiksmo gavėjas. Kitaip tariant, veiksmažodžio atžvilgiu subjektas yra pasyvus.

Pavyzdžiui, sakinyje „Kamuolį metė berniukas“ sakinio subjektas yra „kamuolys“, kuris yra ne veiksmažodžio veikėjas ar vykdytojas, o veiksmo gavėjas. Šiame sakinyje berniukas yra veikėjas, o kamuolys – gavėjas.

Pasyvusis balsis dažnai vartojamas akademiniuose rašiniuose, nes gali padėti geriau suprasti sudėtingas mintis. Tačiau dėl to sakiniai gali tapti žodingesni ir ne tokie rišlūs.

Jei nesate tikri, ar sakinys yra pasyviojo balso, galite patikrinti ieškodami veiksmažodžio „būti“ formos (esu, yra, yra, buvo, buvo, bus ir t. t.).), po kurio eina praeities dalyviai (išmestas, pavogtas, parašytas ir pan.).

Kokie yra 5 veikiamosios rūšies balsės pavyzdžiai?

1. Kasininkė suskaičiavo pinigus.

2. Mokytojas paaiškino pamoką.

3. Padavėjas padavė maistą.

4. Sportininkas bėgo lenktynes.

5. Mokinys atsakė į klausimą.

Parašykite komentarą