Pilietinė kultūra

Pilietinė kultūra – tai politinė kultūra, kurioje pabrėžiama piliečių dalyvavimo politiniame procese svarba ir būtinybė asmenims būti politiškai aktyviems, kad būtų išsaugota sveika demokratija. Šioje kultūroje taip pat pabrėžiama, kad piliečiai turi būti informuoti apie politinį procesą ir aiškiai suprasti klausimus, kurie turi įtakos jų gyvenimui. Pilietinei kultūrai būdingas stiprus pilietinės pareigos jausmas ir įsipareigojimas siekti visuomenės gerovės. Šioje kultūroje taip pat vertinamas valdžios skaidrumas ir atskaitomybė, o piliečiai skatinami reikalauti, kad jų išrinkti pareigūnai atsiskaitytų už savo veiksmus.

Kas paskelbė pilietinę kultūrą?

Gabriel Almond ir Sidney Verba „Pilietinę kultūrą“ 1963 m. išleido Gabriel Almond ir Sidney Verba. Knyga buvo parengta remiantis penkių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Italijos ir Meksikos – politinės kultūros tyrimu.

Kokie yra pilietinės kultūros elementai?

Pilietinės kultūros elementai:

-demokratijos principų ir jos veikimo principų suvokimas ir išmanymas

-Įsipareigojimas puoselėti demokratines vertybes ir idealus

-noras dalyvauti demokratiniame procese

-Noras siekti kompromiso ir dirbti kartu dėl bendros gerovės

-Pilietinės atsakomybės ir pilietinės pareigos jausmas

Kokie yra 3 politinės kultūros tipai?

Yra trys politinės kultūros tipai: autoritarinė, pliuralistinė ir solidaristinė.

Autoritarinės politinės kultūros yra tos, kuriose vyriausybė yra pagrindinis politinės valdžios šaltinis. Vyriausybė paprastai yra viena partija arba glaudžiai susijusių partijų grupė, ji kontroliuoja daugumą visuomenės gyvenimo aspektų. Politinė nesantaika netoleruojama, o valdžia paprastai naudoja jėgą arba grasina jėga, kad išlaikytų valdžią.

Pliuralistinės politinės kultūros – tai tokios, kuriose egzistuoja daugybė konkuruojančių interesų grupių. Šios grupės gali konkuruoti dėl įtakos vyriausybėje, tačiau jos nesiekia nuversti vyriausybės ar pakeisti ją kita.

Solidaristinės politinės kultūros yra tos, kuriose žmonės jaučia bendrą tikslą ir bendrą likimą. Valdžia laikoma kolektyvinių tikslų įgyvendinimo priemone, o politinė nesantaika netoleruojama.

Kas yra dalyvių kultūra?

Dalyvaujančioji kultūra – tai terminas, vartojamas apibūdinti kultūrai, kurioje žmonės aktyviai dalyvauja kuriant ir skleidžiant savo kultūrą. Tai gali būti bet kas, pradedant meno kūrimu ir dalijimusi juo, dalyvavimu interneto bendruomenėse ir baigiant protestų ar kitų politinių veiksmų organizavimu.

Terminą pirmą kartą pavartojo Pietų Kalifornijos universiteto komunikacijos, žurnalistikos ir kino menų profesorius Henry Jenkinsas 1992 m. knygoje „Tekstų brakonieriai“: Televizijos gerbėjai ir dalyvaujamoji kultūra“ (angl. Television Fans and Participatory Culture). Joje jis teigia, kad XX a. pabaigoje žiniasklaidos fandų atsiradimą lėmė didėjantis žiniasklaidos technologijų prieinamumas, leidęs gerbėjams aktyviau dalyvauti kuriant ir vartojant savo mėgstamas laidas ir filmus.

Jenkinsas apibrėžia dalyvių kultūrą kaip „kultūrą, kurios nariai tiki, kad jų dalyvavimas gali kažką pakeisti, kad jų balsas yra išgirstas ir kad jie gali daryti įtaką kultūros formavimui.“ Jis teigia, kad būtent dėl šio veiksnumo ir įgaliojimų jausmo dalyvių kultūra yra tokia patraukli ir kad būtent dėl to pastaraisiais metais ji vis labiau populiarėja.

Parašykite komentarą